Tag: fizjoterapia

Fizioterapija asmenims su intelekto negalia

Damian Durlak

 

Damian Durlak – Physiotherapy for individuals with intellectual disabilities –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(1); 78-82

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG2EF8AB4

Santrauka
Intelekto negalia veikia 1 iki 3% gyventojų, o besivystančiose šalyse šis procentas yra didesnis. Dėl galimos judėjimo ribotumo asmenims su intelekto negalia, fizioterapija gali būti neįkainojamas paciento palaikymo elementas geresniam funkcijonavimui. Vis dėlto, būtina suprasti pagrindines problemas dirbant su pacientais iš šios grupės. Šis straipsnis skirtas pristatyti intelekto negalios temą ir problemas, į kurias fizioterapeutai turėtų atkreipti dėmesį teikdami sveikatos paslaugas.
Raktiniai žodžiai:
fizioterapija, intelekto negalia, negalia
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

W ramach Narodowego Funduszu Zdrowia (NFZ) czy prywatnie? Wady i zalety systemu świadczeń z zakresu fizjoterapii

Józefa Dąbek, Barbara Hebenstreit, Oliwia Kabalak, Monika Janowska, Magdalena Szynal, Halina Kulik

Józefa Dąbek, Barbara Hebenstreit, Oliwia Kabalak, Monika Janowska, Magdalena Szynal, Halina Kulik – Within the National Health Fund (NFZ) or privately? Advantages and disadvantages of the physiotherapy services system . Fizjoterapia Polska 2023; 23(5); 258-274

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG20BD9s

Streszczenie
Wstęp. Wraz z wejściem w życie Ustawy o zawodzie fizjoterapeuty zawód fizjoterapeuty stał się samodzielnym zawodem medycznym. Nowelizacja ustawy w 2019 roku znacznie poszerzyła zakres kompetencji wykonawców wymienionego zawodu i umocniła jego pozycję w systemie ochrony zdrowia.
Celem pracy była analiza korzystania z systemu świadczeń fizjoterapeutycznych w ramach publicznej i prywatnej opieki zdrowotnej.
Materiał i metody. Badaniem objęto ogółem 606 osób (100%). Zdecydowaną większość stanowiły kobiety (506; 83,5%). Średnia wieku badanych wynosiła 28 lat. Narzędzie badawcze stanowił autorski kwestionariusz ankiety utworzony i udostępniony za pomocą formularza Google.
Wyniki. Do najczęściej stosowanych zabiegów fizjoterapeutycznych w zakresie fizjoterapii w ramach publicznej opieki zdrowotnej należała fizykoterapia (129; 34%) i kinezyterapia (109; 28,8%), a najczęściej wskazywaną przyczyną korzystania z wymienionej formy był uraz lub wypadek (83; 38,4%) i ból związany z trybem życia (60; 27,8%). Za zaletę usług fizjoterapeutycznych świadczonych w ramach publicznej opieki zdrowotnej najwięcej respondentów uznawało brak opłaty za wizytę (153; 63%) oraz możliwość korzystania z usług wykwalifikowanych specjalistów (42; 17,3%), natomiast za największą wadę – długi czas oczekiwania na wizytę (138; 35,9%) i niewystarczające wyposażenie placówek (67; 17,4%). Do najczęściej stosowanych usług fizjoterapeutycznych w sektorze prywatnym należał: masaż (179; 27,8%) i terapia manualna (136; 21,1%), a do najczęstszych przyczyn korzystania ze wymienionych świadczeń – ból związany z trybem życia (133; 36,3%) oraz uraz lub wypadek (112; 30,6%). Najwięcej osób uznało krótkie terminy oczekiwania na usługi (218; 22,2%) oraz zaangażowanie fizjoterapeuty (211; 21,5%) za największe zalety świadczeń komercyjnych, a wysokie ceny usług (196; 61,1%) – za wadę.
Wnioski
1. Ponad połowa objętych badaniem osób korzystała z usług fizjoterapeutycznych, w tym zdecydowana większość – z usług komercyjnych.
2. Zaobserwowano różnice dotyczące przyczyn korzystania z usług fizjoterapeutycznych i rodzaju stosowanych terapii w ramach publicznej i prywatnej opieki zdrowotnej: ze świadczeń publicznych badani najczęściej korzystali z powodu urazu lub wypadku, natomiast ze świadczeń prywatnych z powodu dolegliwości bólowych związanych z trybem życia, a do najczęściej stosowanych w ramach świadczeń publicznych zabiegów fizjoterapeutycznych należała fizykoterapia i kinezyterapia, zaś w sektorze prywatnym: masaż i terapia manualna.
3. Za zaletę usług fizjoterapeutycznych świadczonych w ramach publicznej opieki zdrowotnej najwięcej respondentów uznało brak opłaty za wizytę oraz możliwość korzystania z usług wykwalifikowanych specjalistów, a w sektorze prywatnym – krótkie terminy oczekiwania na usługi i większe zaangażowanie fizjoterapeuty.
4. W opinii badanych wadą świadczeń fizjoterapeutycznych w ramach publicznej opieki zdrowotnej był długi czas oczekiwania na terapię i niewystarczające wyposażenie placówki, a w sektorze prywatnym – wysokie ceny usług.

Słowa kluczowe:
fizjoterapia, sektor publiczny, sektor prywatny

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Pobierz bezpłatnie artykuł w j. angielskim

Fizinės veiklos poveikis ankiloziniu spondilitu sergančių pacientų funkciniam būklei – literatūros apžvalga

Bernadeta Piwowar-Kuczyńska, Monika Urbaniak, Michał Zabojszcz, Mateusz Curyło

 

Bernadeta Piwowar-Kuczyńska, Monika Urbaniak, Michał Zabojszcz, Mateusz Curyło – The impact of physical activity on the functional status of patients with ankylosing spondylitis (AS) – A literature review. Fizjoterapia Polska 2023; 23(4); 202-206

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG20A311

Santrauka
Įvadas. Ankilozinis spondilitas (AS) yra viena iš dažniausių reumatoidinių ligų. Šios ligos eigai daugiausiai įtakos turi raumenų ir kaulų sistema. Gydymo procesas turėtų atsižvelgti į paciento dabartinę bendrą būklę, ligos eigą ir funkciją.
Tyrimo tikslas. Šio tyrimo tikslas buvo bandymas įvertinti fizinės veiklos poveikį ankilozinio spondilito sergančių pacientų funkciniam būklei remiantis prieinama literatūra.
Medžiaga ir metodai. Prieinama literatūra analizuota remiantis anglų kalbos duomenų bazėmis: PubMed, ScienceDirect ir kitomis, naudojant paieškos variklį Google Scholar. Iš 55 prieinamų straipsnių analizuota 17. Paieškos kriterijais buvo naudojami raktažodžiai: ankilozinis spondilitas, fizinė veikla, fizioterapija.
Rezultatai. Dauguma AS pacientų atliekamos fizinės veiklos atrodo veiksmingos pagerinant jų funkciją. Reikia papildomų tyrimų, kad būtų aiškiau nustatytas nevadovaujamos veiklos poveikis šiai pacientų grupei.
Išvados. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad pacientų atliekama fizinė veikla daugiausiai atrodo veiksminga ankilozinio spondilito gydyme. Tyrimų rezultatai dėl nevadovaujamos veiklos pacientams naudojimo efektyvumo yra prieštaringi. Jie rodo tiek aukštą, tiek žemą efektyvumą, priklausomai nuo atliktų tyrimų. Šioje srityje reikia atlikti papildomus tyrimus, kad būtų galima padaryti tvirtesnes išvadas.
Raktažodžiai:
ankilozinis spondilitas, fizinė veikla, fizioterapija
Invalid download ID. Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Konsolinės žaidimų – eksžaidimų taikymas širdies reabilitacijoje: pilotinė studija

Kamil Szcześniak, Iwona Sarna, Anna Mierzyńska, Rafał Dąbrowski, Edyta Smolis-Bąk

 

Kamil Szcześniak, Iwona Sarna, Anna Mierzyńska, Rafał Dąbrowski, Edyta Smolis-Bąk– The application of console games – exergames in cardiac rehabilitation: a pilot study. Fizjoterapia Polska 2023; 23(4); 182-191

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG20AR1N

Santrauka
Įvadas. Per daug žmonių vengia reguliaraus fizinio aktyvumo, todėl įgyvendinamos įvairios strategijos, skirtos padidinti jų motyvaciją. Per pastaruosius metus populiarėja žaisti konsoliniais žaidimais, t.y. eksžaidimais, sportuojant.
Medžiaga ir metodai. Tyrimas apėmė pacientus, kurie buvo nukreipti į ankstyvą po ligoninės stacionarinį reabilitaciją. Visi subjektai dalyvavo ištvermės treniruotėse ant dviračio ergometruose ir fizinėse treniruotėse (dinaminėse, tempimo, koordinacijos, balanso) su pasipriešinimo treniravimo elementais 5 kartus per savaitę. Tyrimo grupėje reabilitacijos programa buvo papildyta treniruotėmis su ActivLife įranga. Treniruotės vyko kasdien, 5 kartus per savaitę. Jos apėmė treniruočių programą, kuri susideda iš 7 pratimų, skirtų vystyti judesio gebėjimus: koordinaciją, jėgą ir balansą, o tai atliekama veiklomis, panašiomis į tradicinius pratimus – kėliniai, šoninė lenkimas, viršutinių galūnių trimatės judesio ir kūno lenkimas sagitaliniame plane. Treniruotės truko nuo 15 iki 20 minučių.
Rezultatai. Po reabilitacijos pastebimas reikšmingas pakankamumo pagerėjimas abiejose grupėse šiuose testuose: 6MWT [m] – tyrimo grupė: 369 vs 426, p <0,05, kontrolinė grupė: 341 vs 434, p <0,001; apatinių galūnių raumenų jėgos testas [kartai per 30 s]: tyrimo grupė: 11,4 vs 13,6, p <0,001, kontrolinė grupė: 9,9 vs 13,1, p <0,001, ir Up&Go testas [s]: tyrimo grupė 7,8 vs 6,7, p <0,01, kontrolinė grupė 8,4 vs 7,3, p <0,01.
Išvados. Širdies ligoniams interaktyvūs konsoliniai žaidimai yra vertinami kaip patraukli, saugi ir naudinga fizinio aktyvumo forma. Treniruotės naudojant ActivLife įrangą pasirodė tokios pat veiksmingos kaip ir tradicinės treniruotės.
Raktažodžiai:
eksžaidimai, širdies reabilitacija, kardiologija, fizioterapija, mankšta
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Ekscentrinio pratimo ir smūgio bangų terapijos poveikis pacientams, sergantiems Achilo sausgyslių tendinopatija – literatūros apžvalga

Bernadeta Piwowar-Kuczyńska, Monika Urbaniak, Mateusz Curyło

 

Bernadeta Piwowar-Kuczyńska, Monika Urbaniak, Mateusz Curyło – Effect of eccentric exercise and shock wave therapy in patients with Achilles tendinopathy – a review of the literature . Fizjoterapia Polska 2023; 23(4); 92-96

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG20A1BB

Santrauka
Tyrimo tikslas. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti ekscentrinio pratimo ir smūgio bangų terapijos efektyvumą Achilo sausgyslių tendinopatija sergantiems žmonėms.
Medžiaga ir metodai. Nagrinėjama literatūra buvo analizuojama remiantis anglų kalbos duomenų baze PubMed, Scopus, ScienceDirect, Medline ir kitais, naudojant Google Scholar paieškos sistemą. Iš 120, remiantis anksčiau nurodytu metodu, buvo analizuojami 20 straipsnių. Naudojamos publikacijos, išleistos iki 2023 m. rugsėjo 24 d., naudojant šiuos raktinius žodžius: Achilo sausgyslių tendinopatija, fizioterapija, smūgio bangos, Alfredsono protokolas, ekscentriniai pratimai.
Rezultatai: Analizuojant straipsnius, pastebėta, kad ekscentriniai pratimai, pagrįsti Alfredsono protokolu, yra efektyvūs gydant Achilo sausgyslių tendinopatiją. Smūgio bangų terapija atrodo kaip daugiausiai saugi ir efektyvi gydymo forma.
Išvados. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad konservatyvūs gydymo metodai ekscentriniais pratimais ir smūgio bangų terapija atrodo efektyvūs gydant Achilo sausgyslių tendinopatiją. Nors dauguma tyrimų apie smūgio bangų terapijos naudojimo efektyvumą yra mažos kokybės, ji atrodo kaip saugi ir efektyvi gydymo forma Achilo sausgyslių tendinopatijai.
Raktažodžiai:
Achilo sausgyslių tendinopatija, fizioterapija, smūgio bangos, Alfredsono protokolas, ekscentriniai pratimai
Invalid download ID. Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Fizioterapinė vertinimo praktika ginekologijoje

Małgorzata Wójcik, Katarzyna Placek, Renata Szczepaniak

 

Małgorzata Wójcik, Katarzyna Placek, Renata Szczepaniak – Physiotherapeutic assessment in gynecology. Fizjoterapia Polska 2023; 23(4); 54-64

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG20A1B6

Santrauka
Įvadas. Dažnai ginekologinės ligos pasireiškia skausmu. Raumenų ir skeleto sistemos sutrikimai gali sukelti simptomus, kurie gali imituoti vidaus organų ligas, taip pat vidaus organai gali imituoti raumenų ir skeleto sistemos funkcijos sutrikimų simptomus. Esant vykstančiam ligos procesui konkrečiame vidaus organe, gali būti suaktyvintas refleksinis atsakas iš raumenų ir skeleto sistemos, pavyzdžiui, stuburo sąnarių užblokavimas atitinkamo organo stuburo segmente. Tikslas.
Šio tyrimo tikslas yra pristatyti fizioterapinį dubens funkcionalinį diagnozavimą ginekologijoje.
Medžiaga ir metodai. Dvi nepriklausomos apžvalgos autoriai ieškojo medicininių ir viešųjų duomenų bazių, tokių kaip PubMed, Scopus ir PEDro, naudodami paieškos terminus ir MeSH žymas, tokiu būdu kaip fizioterapija, funkcionalinis diagnozavimas, funkcionalinis vertinimas, ginekologija. Įtraukimo kriterijus buvo straipsnis, paskelbtas peržiūrimame žurnale, be apribojimų dėl publikacijos metų. Nenustatyta jokių apribojimų dėl publikacijos kalbos. Žurnalo duomenų būklė buvo peržiūrėta 2023 m. gegužės ir birželio mėn.
Išvados. Mokslinėse publikacijose trūksta aprašymų apie funkcionalųjį fizioterapinį tyrimą ginekologijoje, įskaitant pozą ir dubens tipus.
Raktažodžiai:
fizioterapija, funkcionalinis vertinimas, ginekologija
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Fizioterapija su translyginėmis asmenybėmis

Damian Durlak

 

Damian Durlak – Physiotherapy work with transgender individuals . Fizjoterapia Polska 2023; 23(4); 36-40

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG20AF58

Santrauka
Translyginė praktika yra sudėtinga medicinos sritis, nors ji lydėjo žmones beveik nuo žmonijos pradžios. Tai apima transseksualizmą – nesuderinamumą tarp psichinės lyties ir registruotos lyties. Translyginiai žmonės siekia pakeisti savo lytį hormonų terapija ir chirurginiais procedūromis. Fizioterapeutai savo darbe gali susidurti su translyginiais žmonėmis įvairiais terapijos etapais. Norint išvengti papildomo psichologinio našumo translyginiams pacientams, fizioterapeutams būtina žinoti transseksualizmo ypatumus ir problemas, į kurias reikia atkreipti dėmesį praktikuojant savo profesiją. Darbo tikslas yra parodyti, kas yra translyginė praktika ir kaip fizioterapeutas turėtų dirbti su translyginiais žmonėmis.
Raktažodžiai:
fizioterapija, translyginti, transseksualizmas
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Możliwości postępowania fizjoterapeutycznego u pacjentów z zespołem odpychania

Agnieszka Drozd, Maja Nowacka-Kłos, Rita Hansdorfer-Korzon


Agnieszka Drozd, Maja Nowacka-Kłos, Rita Hansdorfer-Korzon – Possibilities of physiotherapeutic treatment in the case of patients with pusher syndrome. Fizjoterapia Polska 2023; 23(3); 146-164

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG143k5q

Streszczenie
Następstwem uszkodzenia struktur mózgu często są różnego typu zaburzenia percepcyjno-motoryczne. Jednym z nich jest zespół odpychania (ang. Pusher Syndrome, PS). Jest on definiowany jako zaburzenie postrzegania pozycji ciała w płaszczyźnie czołowej, co w konsekwencji utrudnia utrzymanie prawidłowej pionowej postawy. Występuje najczęściej u osób po udarze prawej półkuli mózgu, w tylno-bocznej okolicy wzgórza, a jego częstotliwość szacuje się na około 9–50%. Jest to jednak wciąż mało poznany syndrom i zbyt rzadko diagnozowany. Prawidłowe, wczesne rozpoznanie zespołu pushera oraz wprowadzenie odpowiedniej fizjoterapii pozwala skrócić czas rehabilitacji pacjenta i przyspieszyć jego powrót do sprawności. Celem pracy jest przedstawienie zasad i możliwości terapii osób z zespołem odpychania.

Słowa kluczowe:
zespół pushera, rozpoznanie, zasady terapii, fizjoterapia

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Pobierz bezpłatnie artykuł w j. angielskim

An interdisciplinary concept for the treatment of Bell’s palsy – a case report

Konrad Kijak, Łukasz Kopacz, Grzegorz Cieślar, Zbigniew Śliwiński, Piotr Skomro, Małgorzata Kowacka, Paweł Berczyński, Danuta Lietz-Kijak


Konrad Kijak, Łukasz Kopacz, Grzegorz Cieślar, Zbigniew Śliwiński, Piotr Skomro, Małgorzata Kowacka, Paweł Berczyński, Danuta Lietz-Kijak – An interdisciplinary concept for the treatment of Bell’s palsy – a case report. Fizjoterapia Polska 2023; 23(2); 62-69

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG0DF923

Abstract

Background. Bell’s palsy is a spontaneous paralysis of the facial nerve (i.e. cranial nerve VII). It presents with muscle weakness leading to facial asymmetry, with a drooping corner of the mouth, loss of the ability to whistle, blink, close the eyelid, purse lips or grin. The forehead on the affected side becomes smooth and the patient is not able to frown or raise eyebrows.

Objective. The aim of the study was to evaluate the effect of combined electrophysical and physiotherapeutic methods on accelerating recovery from facial nerve palsy.

Material and Methods. The authors describe two cases of Bell’s palsy, treated with simulta-neous application of electrophysical agents, in the form of an extremely low-frequency elec-tromagnetic field (ELF-EMF) and high-energy LED light, and physiotherapy modalities, i.e. proprioceptive neuromuscular facilitation (PNF) and kinesiotaping (KT).

Results. After four weeks of electrophysical and physiotherapeutic treatments, a fully satis-factory and stable therapeutic effect was achieved.

Conclusions. The interdisciplinary therapy using ELF-EMF + LED combined with PNF and KT treatments proved to be effective in accelerating recovery from facial nerve palsy. Further studies are needed to establish appropriate protocols.

Key words: Bell’s palsy, electrophysical agents, physiotherapy, LED light therapy with extremely low frequency electromagnetic field (ELF-MF), proprioceptive neuromuscular facilitation (PNF), kinesiotaping (KT)
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite straipsnį anglų kalba nemokamai

Ultrasonography in physiotherapy and rehabilitation: A physiotherapist’s curriculum introduction.

Dominik Sieroń, Izabella Jabłońska, Maciej Kostrzewa, Dawid Lukoszek, Jan Szczegielniak, Rafał Trąbka, Karol Szyluk, Aleksander Sieroń

 

Dominik Sieroń, Izabella Jabłońska, Maciej Kostrzewa, Dawid Lukoszek, Jan Szczegielniak, Rafał Trąbka, Karol Szyluk, Aleksander Sieroń – Ultrasonography in physiotherapy and rehabilitation: A physiotherapist’s curriculum introduction. Fizjoterapia Polska 2023; 23(2); 104-111

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG0DF2DA

 

Abstract

Ultrasound examination (USG) is becoming more popular among physiotherapists. The term “rehabilitative ultrasound imaging” (RUI) refers to the use of USG in the rehabilitation process. An examination (ultrasound) is used in physiotherapeutic therapy to evaluate the tissue and function of the musculoskeletal system. The real image allows for accurate observation and stimulation of the necessary muscles during kinesiotherapy, while measurements track the treatment’s progress. Furthermore, the ultrasound examination aims to assist the physiotherapist in making an early diagnosis of dysfunctional aspects that may necessitate consultation with another specialty, thereby reducing medical errors. Preparing an educational program and conducting training in accordance with established standards and guidelines will allow physiotherapists to be adequately prepared to perform ultrasound examinations and dispel any doubts about a physiotherapist’s competence and the possibility of performing ultrasound examinations in a medical setting.

Key words: ultrasound, rehabilitation, physiotherapy, diagnostics

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite straipsnį anglų kalba nemokamai
1 2 3 … 16