Santrauka

Tikslas. Tyrimo tikslas buvo įvertinti veiksnius, darančius įtaką vaikams, turintiems jutimo apdorojimo sutrikimų (JAS), jutimo integracijos (JI) terapijos efektyvumui.

Medžiaga ir metodai. Tyrimas apėmė 49 vaikus, nuo 3 iki 10 metų amžiaus, diagnozuotus su JAS. Tyrimas buvo atliktas Lodzės “Plastuś” jutimo integracijos klinikose. Tyrimo įrankiai apėmė pritaikytą klausimyną ir Z. Przyrowski pagal jutimo-motorinį klausimyną.

Rezultatai. Terapija parodė labiausiai reikšmingą pagerėjimą uoslės (93%) ir regos (69%) srityse. Gydomojo proceso pažanga, susijusi su raumenų įtampa, vestibuliarinės sistemos funkcija su hiposensitivumu ir koordinacija, buvo veikiama tirtų vaikų amžiaus. Baigus JI terapiją, 16% pacientų nerodė JAS rizikos.

Išvados. JI terapija pasirodė labiausiai sėkminga uoslės, regos, lietimo ir vestibuliarinės sistemos hiposensitivumo srityse, su labiausiai reikšmingomis pažangos koreliacijomis tarp klausos, dėmesio ir elgesio modelių. Terapija lėmė rizikos sričių, kuriose gali išsivystyti JAS, skaičiaus mažėjimą, o gydymo pažangą įtakojo amžius, vaikščiojimo pradžia, lėtinės ligos ir gimimo savaitė.

Raktiniai žodžiai:

jutimo apdorojimo sutrikimai, jutimo integracijos terapija, pagal Z. Przyrowski jutimo-motorinis klausimynas