Santrauka
Įvadas. Valgymas yra viena iš pagrindinių kasdienės veiklos (ADL) sudedamųjų dalių, svarbi individualiai nepriklausomybei, saugumui ir socialiniam dalyvavimui. Neurologiniai, neurovystymosi ir su amžiumi susiję funkciniai sutrikimai gali neigiamai paveikti valgymo gebėjimus ir taip sumažinti gyvenimo kokybę. Todėl valgymo veiklos vertinimas, intervencijų metodai ir adaptacinės priemonės holistiniu požiūriu užima svarbią vietą ergoterapijos ir kineziterapijos praktikoje. Šis tyrimas yra naratyvinė literatūros apžvalga, orientuota į vertinimo įrankius, intervencijų metodus ir adaptacines priemones, susijusias su valgymo veikla.
Tyrimo tikslas. Šios apžvalgos tikslas – išnagrinėti literatūroje aprašytus valgymo veiklos vertinimo įrankius, ergoterapijai būdingas intervencijas bei adaptacines/kompensacines priemones ir pateikti konceptualų pagrindą klinikinei praktikai.
Medžiaga ir metodai. Šiame darbe apžvelgiami tyrimai, nagrinėjantys vertinimo skales, intervencijų metodus ir adaptacines priemones, susijusias su valgymo veikla kasdienės veiklos kontekste. Literatūros analizė apėmė bendrąsias ADL skales, specifinius veiklos vertinimo metodus, korekcines ir kompensacines intervencijas bei adaptacinę valgymo įrangą.
Rezultatai. Apžvelgti tyrimai rodo, kad valgymo veiklos vertinimo įrankiai atskleidžia skirtingus nepriklausomumo ir veiklos lygmenis, o intervencijos yra formuojamos taikant korekcines ir kompensacines strategijas pagal individualų funkcinį pajėgumą. Taip pat nustatyta, kad adaptacinė valgymo įranga ir aplinkos modifikacijos gali turėti teigiamą poveikį valgymo gebėjimams ir nepriklausomybei.
Išvados. Ergoterapijos ir kineziterapijos praktikoje integruotas valgymo veiklos vertinimo, intervencijų ir adaptacinių priemonių planavimas prisideda prie saugių, veiksmingų ir individualizuotų klinikinių sprendimų kūrimo.

Raktažodžiai
funkcinė nepriklausomybė, adaptacinė įranga, savarankiškas maitinimasis