Santrauka
Tikslas. Nustatyti sąnarių mobilizacijos poveikį kulno riebalinio sluoksnio sindromui nutukusiems senyvo amžiaus pacientams.
Metodai. Atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas buvo atliktas Saveetha kineziterapijos ambulatoriniame skyriuje, Saveetha medicinos ir technikos mokslų institute, Chennai, Tamil Nadu, Indijoje. Tyrime dalyvavo 202 pacientai, vyresni nei 60 metų, atrinkti pagal įtraukimo ir neįtraukimo kriterijus.
Intervencijos. Eksperimentinė grupė (101 pacientas) buvo gydoma ultragarsu ir sąnarių mobilizacija, o kontrolinė grupė (101 pacientas) – ultragarsu ir įprastiniais pratimais. Gyvenimo būdo ir pusiausvyros vertinimui buvo naudojamas pėdos funkcijos indeksas ir Berg pusiausvyros skalė, o skausmui įvertinti naudota skaitinė skausmo įvertinimo skalė.
Rezultatai. Wilcoxono pasirašytų rangų testas atskleidė reikšmingą skirtumą (p < 0,001) eksperimentinėje grupėje tarp NPRS, FFI ir BBS vertinimų prieš ir po tyrimo. Panašiai ir kontrolinėje grupėje prieš ir po tyrimo buvo nustatyta reikšminga NPRS, FFI ir BBS skirtumų (p < 0,001). Eksperimentinės ir kontrolinės grupių galutinių testų palyginimas taip pat parodė reikšmingą skirtumą (p < 0,001), rodantį reikšmingą pagerėjimą eksperimentinėje grupėje. Sąnarių mobilizacijos poveikis kulno riebalinio sluoksnio sindromui mažina šio sindromo simptomus, gerina pėdos funkciją ir pusiausvyrą bei mažina skausmą.
Išvada. Tyrimas pateikė įrodymų, kad šiame tyrime naudoti ultragarsas ir sąnarių mobilizacija reikšmingai sumažina skausmą ir gerina pusiausvyrą esant nespecifiniam kulno skausmui.

Raktiniai žodžiai
kulno riebalinio sluoksnio sindromas, sąnarių mobilizacija, nutukimas, senyvas amžius