Santrauka

Tikslas. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti vyresnių mokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo lygį ir dažnumą bei jo poveikį laikysenai ir raumenų disbalansui. Metodai. Šiame tyrime dalyvavo 453 vaikai, kurių amžius buvo nuo 13 iki 15 metų. Tyrimai buvo atliekami pasirinktuose Rytų Slovakijos pradinėse mokyklose. Laikysenos sistemos kokybė buvo vertinama naudojant Jaroš ir Lomnička metodiką. Raumenų disbalansas buvo vertinamas pagal profesoriaus Jandos standartizuotus manualinius testus. Statistinio reikšmingumo lygis buvo nustatytas p = 0.05. Rezultatai. Visos grupės stebėjimo rezultatai buvo tokie: 59.8% vaikų turi suglebusią laikyseną, o 22.1% vaikų turi blogą laikyseną. Labiausiai paveiktas segmentas buvo apatinių galūnių laikysena, kuri parodė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp grupių pagal fizinio aktyvumo lygį, reikšmingumo lygiu p = 0.030. Vidutinės reikšmės buvo didžiausios vaikų, užsiimančių rekreacinėmis sporto veiklomis, grupėje (2.77 ± 0.78). Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo pastebėtas raumenų grupių m. trapesius l.dx. reikšmėse, reikšmingumo lygiu p = 0.002, mm. pectorales l.dx. reikšmėse, reikšmingumo lygiu p = 0.002, mm. pectorales l.sin. reikšmėse, reikšmingumo lygiu p = 0.006, tuo tarpu vidutinės sutrumpėjimo laipsnio reikšmės buvo didžiausios vaikų grupėje, neturinčioje fizinio aktyvumo. Nagrinėjant fizinio aktyvumo poveikį raumenų jėgos silpnėjimo laipsniui, nustatėme statistiškai reikšmingus skirtumus visose pasirinktose raumenų grupėse, mažiausios vidutinės reikšmės buvo vaikų grupėje, neturinčioje fizinio aktyvumo. Išvada. Klinikinėje praktikoje rekomenduojame reguliariai tikrinti vaikų laikyseną, didinti spontaniško ir kontroliuojamo fizinio aktyvumo dažnumą mokykloje ir už mokyklos ribų.

Raktažodžiai
mokyklinis amžius, fizinis aktyvumas, laikysena