Santrauka
Tikslas. Lėtinis kaklo skausmas yra dažnas raumenų ir skeleto sistemos sutrikimas, neigiamai veikiantis gyvenimo kokybę ir funkcinį pajėgumą. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti papildomą kineziologinio teipavimo (KT) veiksmingumą kartu su įprasta pratimų programa, vertinant skausmo intensyvumą, kaklo suvokimą ir funkcinę būklę asmenims, sergantiems lėtiniu kaklo skausmu.
Metodai. Šiame prospektyviame, atsitiktinių imčių, dalyvių ir vertintojų aklajame klinikiniame tyrime dalyvavo 36 asmenys, sergantys lėtiniu kaklo skausmu, kurie atsitiktinai buvo suskirstyti į dvi grupes: įprastų pratimų + fiktyvaus KT grupę (n = 18) ir įprastų pratimų + tikro KT grupę (n = 18). Dėl intervencijos pobūdžio teipavimą atliekantis terapeutas nebuvo aklinamas. Skausmo intensyvumas, kaklo suvokimas ir funkcinė būklė buvo vertinami pradžioje ir po trijų savaičių intervencijos laikotarpio aklino vertintojo.
Rezultatai. Po intervencijos abiejose grupėse nustatytas statistiškai reikšmingas skausmo intensyvumo, kaklo suvokimo ir funkcinės būklės pagerėjimas (p < 0,05). Tačiau tarpgrupiniai palyginimai neparodė statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tikro KT ir fiktyvaus KT grupių nei po gydymo, nei pagal pokyčių dydžius.
Išvada. Kineziologinio teipavimo pridėjimas prie įprastos kaklo pratimų programos nesuteikė papildomos naudos, palyginti su pratimais kartu su fiktyviu teipavimu. Stebimi klinikiniai pagerėjimai greičiausiai susiję su pratimų programa ir su teipavimu susijusiu placebo efektu. Šie rezultatai kelia abejonių dėl rutininio kineziologinio teipavimo taikymo kaip papildomo gydymo esant lėtiniam kaklo skausmui.

Raktažodžiai
kineziologinis teipavimas, lėtinis kaklo skausmas, propriocepcija, kaklinės stuburo dalies stabilizacija, tempimo pratimai