Santrauka
Tyrimo tikslas. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti intensyvios, vienos savaitės trukmės reabilitacijos programos, pagrįstos Vojta terapija, poveikį funkcinei nepriklausomybei vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi (CP).
Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 20 vaikų nuo 1 iki 6 metų amžiaus, kuriems diagnozuotas CP ir kurie pagal GMFCS skalę priskirti III arba IV lygiui. Kiekvienas vaikas vienos savaitės laikotarpiu tris kartus per dieną gavo po 50 minučių Vojta terapijos. Poveikis buvo vertinamas prieš ir po reabilitacijos programos naudojant GMFM-66 ir WeeFIM skales. Tyrime taikytas prieš–po dizainas be kontrolinės grupės; nebuvo vykdoma paralelinė kontrolinės grupės stebėsena, o analizė vertino tų pačių vaikų pokyčius prieš ir po intervencijos.
Rezultatai. Statistinė analizė parodė reikšmingą bendrų balų padidėjimą abiejose skalėse (GMFM-66 ir WeeFIM) po terapijos. Tiriamojoje vaikų, sergančių CP, grupėje po vienos savaitės reabilitacijos programos GMFM-66 vidutinis balas padidėjo 5,4 %, o WeeFIM – 4,18 %. Didžiausi pagerėjimai nustatyti srityse, susijusiose su sudėtingesnėmis motorinėmis veiklomis.
Išvados. Tiriamojoje vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, grupėje po intensyvios vienos savaitės reabilitacijos programos, pagrįstos Vojta terapija, nustatytas trumpalaikis stambiosios motorikos funkcijos ir funkcinės nepriklausomybės pagerėjimas. Dėl kontrolinės grupės nebuvimo ir tęstinio Vojta terapijos taikymo už intensyvios programos ribų neįmanoma vienareikšmiškai priskirti stebimų efektų tik trumpalaikei intensyviai intervencijai. Rezultatus reikia vertinti viso reabilitacijos proceso kontekste.

Raktažodžiai
Vojta terapija, cerebrinis paralyžius, funkcinė nepriklausomybė