Santrauka
Pagrindimas. Psichikos sveikatos problemos kelia rimtą grėsmę paaugliams. Fizinis aktyvumas yra viena iš priemonių spręsti psichikos sveikatos problemas, tačiau dėl nepakankamų žinių apie fizinio aktyvumo dozę gaunama nauda nėra maksimali ir gali net pabloginti paauglių patiriamus psichikos sutrikimus. Tinkama fizinio aktyvumo dozė yra svarbi. Nors atlikta daug tyrimų apie fizinį aktyvumą valdant paauglių psichikos sveikatą, fizinio aktyvumo dozė psichikos sutrikimų valdymui vis dar nėra aiški.
Tyrimo tikslas. Šio tyrimo tikslas – pateikti mechanistinę perspektyvą ir apibendrinti esamus mokslinius įrodymus apie fizinio aktyvumo dozę valdant paauglių psichikos sveikatą.
Medžiaga ir metodai. Šiame naratyvinės apžvalgos tyrime taikyta sisteminė literatūros apžvalga pagal PRISMA gaires. Pradinė duomenų paieška atlikta Google Scholar duomenų bazėje, apimant 2015–2025 metų publikacijas. Vėliau analizuoti straipsnių pavadinimai ir santraukos, po to atlikta pilnų tekstų atranka pagal nustatytus kriterijus, siekiant pasirinkti tinkamus straipsnius sintezei.
Rezultatai. Atrinkta 16 straipsnių, atitinkančių tyrimo kriterijus ir nagrinėjančių fizinio aktyvumo poveikį pagrindinių psichikos problemų – streso, nerimo, depresijos ir kognityvinių sutrikimų – valdymui. Tiriamųjų amžius buvo 10–24 metai. Tyrimuose taikytos intervencijos, registruotas fizinio aktyvumo tipas, intensyvumas, trukmė ir dažnis, naudoti eksperimentiniai metodai.
Išvada. Neuroplastiškumas yra vienas iš teorinių pagrindų, aiškinančių paauglių psichikos gerėjimą dėl fiziologinių adaptacijų, atsirandančių veikiant išoriniams dirgikliams arba fizinio aktyvumo dozei. Vidutinio ir didelio intensyvumo aerobinis bei daugkomponentis fizinis aktyvumas, trunkantis 20–60 minučių, atliekamas tris kartus per savaitę ne ilgiau kaip 12 savaičių, tikėtina, yra veiksmingesnis valdant paauglių psichikos sutrikimus.

Raktažodžiai
paauglys, psichikos sveikata, dozė, fizinis aktyvumas