Santrauka
Asmenys su intelekto negalia (IN) dažnai susiduria su fizinės ir psichinės gerovės iššūkiais. Pripažįstant jogos naudą visapusiškai sveikatai skatinti, šiame tyrime siekta įvertinti 12 savaičių jogos programos poveikį širdies ritmo variabilumui (HRV), kuris yra autonominės nervų sistemos funkcijos rodiklis, sveikų jaunų moterų su IN tarpe. Iš viso tyrime dalyvavo 56 sveikos jaunos moterys su IN, dalyvavusios individualizuotoje 12 savaičių jogos programoje. Buvo teikiamos reguliarios jogos sesijos, pritaikytos jų gebėjimams ir poreikiams. HRV buvo matuojamas naudojant elektrokardiografiją (EKG) pradiniame lygmenyje ir po intervencijos. Amžiumi suderinti bendraamžiai su IN, nedalyvavę jogos programoje, sudarė kontrolinę grupę. Po 12 savaičių jogos intervencijos, jogos grupėje buvo pastebėtas reikšmingas (P < 0.05) sistolinio kraujospūdžio (SBP), diastolinio kraujospūdžio (DBP), vidutinio arterinio spaudimo (MAP) ir pulsinio spaudimo (PP) sumažėjimas, palyginti su kontroline grupe. Trumpalaikė HRV analizė atskleidė reikšmingą (P < 0.05) laiko domeno parametrų padidėjimą jogos grupės dalyviams. Dažnių srityje aukšto dažnio (HF n.u) reikšmės reikšmingai padidėjo (P < 0.05), tuo tarpu žemo dažnio (LF n.u) ir LF/HF santykis reikšmingai sumažėjo po jogos praktikos. Šis tyrimas rodo, kad jogos praktika teigiamai veikia širdies ritmo variabilumą jaunų moterų su IN tarpe, galimai gerindama autonominės nervų sistemos funkciją ir bendrą gerovę. Jogos programų pritaikymas pagal specifinius asmenų su IN poreikius gali būti vertinga strategija jų fizinei ir psichinei sveikatai gerinti. Būtina tolesnė mokslinė veikla, siekiant patvirtinti šiuos rezultatus ir išnagrinėti platesnes jogos integravimo į asmenų su IN priežiūrą ir palaikymą pasekmes.

Raktiniai žodžiai
joga, autonominė funkcija, širdies ir kraujagyslių sveikata, intelekto negalia, autonominė nervų sistema