Porównanie wpływu aktywności fizycznej i treningu interwałowego o wysokiej intensywności na autonomiczny układ nerwowy u młodych dorosłych prowadzących siedzący tryb życia – badanie pilotażowe

Yogeshwari Raman, Venkatesh Natarajan, Priscilla Johnson, Savita Ravindra

 

Yogeshwari Raman, Venkatesh Natarajan, Priscilla Johnson, Savita Ravindra
– Impact of physical activity vs high-intensity interval training on autonomic nervous system in young sedentary adults – a pilot study –  Fizjoterapia Polska 2025; 25(2); 442-449

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG00E16NJY

Streszczenie
Cel. Celem badania była ocena wpływu aktywności fizycznej i treningu interwałowego o wysokiej intensywności (HIIT) na sercowy autonomiczny układ nerwowy u młodych dorosłych prowadzących siedzący tryb życia.
Metody. W randomizowanym badaniu pilotażowym uczestniczyli dorośli w wieku od 18 do 40 lat, wykazujący mniej niż 600 MET według kwestionariusza IPAQ oraz umiarkowany lub wysoki poziom stresu według Skali Postrzeganego Stresu. Dwudziestu ośmiu uczestników zostało losowo przydzielonych do trzech grup: kontrolnej, HIIT i aktywności fizycznej. Grupa HIIT realizowała trening obwodowy w układzie 30:30 sekund, natomiast grupa aktywności fizycznej wykonywała umiarkowane do intensywnych ćwiczenia aerobowe przez 12 tygodni. Grupa kontrolna otrzymała edukację dotyczącą znaczenia aktywności fizycznej. Głównym wynikiem był stan autonomicznej neuropatii serca oceniany za pomocą zestawu testów Ewinga, a wynikiem drugorzędowym była wydolność funkcjonalna.
Wyniki. Znaczącą poprawę stanu autonomicznej neuropatii serca zaobserwowano zarówno w grupie aktywności fizycznej (p < 0,001), jak i w grupie HIIT (p < 0,001), natomiast nie zaobserwowano jej w grupie kontrolnej (p = 0,25). Aktywność fizyczna wykazywała tendencję do przewagi układu przywspółczulnego (p = 0,0002), natomiast HIIT wykazywał tendencję do przewagi układu współczulnego (p = 0,004). Znaczącą poprawę wydolności funkcjonalnej odnotowano w grupie aktywności fizycznej (p = 0,002), grupie HIIT (p = 0,001) oraz w grupie kontrolnej (p = 0,021).
Wnioski. Zarówno aktywność fizyczna, jak i HIIT znacząco poprawiają funkcjonowanie autonomicznego układu nerwowego oraz wydolność funkcjonalną. Jednak typ treningu różnie wpływa na równowagę układu autonomicznego.
Słowa kluczowe
autonomiczny układ nerwowy, trening interwałowy o wysokiej intensywności, aktywność fizyczna, siedzący tryb życia, równowaga sympatyczno-przywspółczulna
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Pobierz bezpłatnie artykuł w j. angielskim

Jogos praktikos poveikis sveikų jaunų suaugusiųjų su intelekto negalia širdies ritmo variabilumui

Sangeeta Karlekar, Sigamani Jayasingh Albert Chandrasekar, Mou Pramanik, Masilamani Elayaraja, Sambhu Prasad, Tarak Nath Pramanik, Kavita Marwah, Vikas Mehta, Hemantajit Gogoi, Karuppasamy Govindasamy

Sangeeta Karlekar, Sigamani Jayasingh Albert Chandrasekar, Mou Pramanik, Masilamani Elayaraja, Sambhu Prasad, Tarak Nath Pramanik, Kavita Marwah, Vikas Mehta, Hemantajit Gogoi, Karuppasamy Govindasamy – Effect of yoga practice on heart rate variability in healthy young adults with intellectual disability – Fizjoterapia Polska 2024; 24(2); 183-189

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG5608LW1

Santrauka
Asmenys su intelekto negalia (IN) dažnai susiduria su fizinės ir psichinės gerovės iššūkiais. Pripažįstant jogos naudą visapusiškai sveikatai skatinti, šiame tyrime siekta įvertinti 12 savaičių jogos programos poveikį širdies ritmo variabilumui (HRV), kuris yra autonominės nervų sistemos funkcijos rodiklis, sveikų jaunų moterų su IN tarpe. Iš viso tyrime dalyvavo 56 sveikos jaunos moterys su IN, dalyvavusios individualizuotoje 12 savaičių jogos programoje. Buvo teikiamos reguliarios jogos sesijos, pritaikytos jų gebėjimams ir poreikiams. HRV buvo matuojamas naudojant elektrokardiografiją (EKG) pradiniame lygmenyje ir po intervencijos. Amžiumi suderinti bendraamžiai su IN, nedalyvavę jogos programoje, sudarė kontrolinę grupę. Po 12 savaičių jogos intervencijos, jogos grupėje buvo pastebėtas reikšmingas (P < 0.05) sistolinio kraujospūdžio (SBP), diastolinio kraujospūdžio (DBP), vidutinio arterinio spaudimo (MAP) ir pulsinio spaudimo (PP) sumažėjimas, palyginti su kontroline grupe. Trumpalaikė HRV analizė atskleidė reikšmingą (P < 0.05) laiko domeno parametrų padidėjimą jogos grupės dalyviams. Dažnių srityje aukšto dažnio (HF n.u) reikšmės reikšmingai padidėjo (P < 0.05), tuo tarpu žemo dažnio (LF n.u) ir LF/HF santykis reikšmingai sumažėjo po jogos praktikos. Šis tyrimas rodo, kad jogos praktika teigiamai veikia širdies ritmo variabilumą jaunų moterų su IN tarpe, galimai gerindama autonominės nervų sistemos funkciją ir bendrą gerovę. Jogos programų pritaikymas pagal specifinius asmenų su IN poreikius gali būti vertinga strategija jų fizinei ir psichinei sveikatai gerinti. Būtina tolesnė mokslinė veikla, siekiant patvirtinti šiuos rezultatus ir išnagrinėti platesnes jogos integravimo į asmenų su IN priežiūrą ir palaikymą pasekmes.

Raktiniai žodžiai
joga, autonominė funkcija, širdies ir kraujagyslių sveikata, intelekto negalia, autonominė nervų sistema

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Pobierz bezpłatnie artykuł w j. angielskim i j. polskim