Santrauka:
Įvadas. Insultas yra dažniausia ligos klinikinė išraiška, sukelianti motorinius, sensorinius, suvokimo ar kognityvinius sutrikimus, kurie daro didelį poveikį išgyvenusių insultą žmonių nepriklausomybei, funkcijoms ir gyvenimo kokybei.
Tikslas. Ištirti pagrindinių raumenų stabilumo pratimų poveikį simetriškam svorio paskirstymui lėtinio insulto pacientams.
Metodai. Tyrime dalyvavo keturiasdešimt lėtinio insulto pacientų, abiejų lyčių, nuo 50 iki 65 metų amžiaus. Buvo kruopščiai surinkti demografiniai duomenys, o diagnozę patvirtino neurologas. Pacientai buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę (B) ir eksperimentinę (A). Pacientai buvo vertinami naudojant svarstykles, stovint abiem kojomis ant vienos svarstyklių, kad būtų tiksliai nustatytas kūno svoris, o tada matuojamas pažeistos ir sveikos galūnių apkrovimas. Prieš gydymą kiekvienam pacientui buvo įvertinta Berg balanso skalė. Gydymas truko šešias savaites, kas antrą dieną. Eksperimentinė grupė (A) atliko pagrindinių raumenų stabilumo pratimus ir pasirinktą kineziterapijos programą, o kontrolinė grupė (B) gavo tik pasirinktą kineziterapiją.
Rezultatai. A grupės gydymo rezultatų lyginimas prieš ir po gydymo parodė reikšmingą skirtumą tiek pažeistoje, tiek sveikoje galūnėje (P = 0.0001*). B grupė taip pat parodė reikšmingus skirtumus (P = 0.0001*). Abiejų grupių palyginimas po gydymo neparodė reikšmingų skirtumų (P = 0.622 ir P = 0.183).
Išvados. Pagrindinių raumenų stabilumo pratimai reikšmingai paveikė svorio paskirstymo simetriją lėtinio insulto pacientams. Tačiau nebuvo reikšmingo skirtumo tarp eksperimentinės ir kontrolinės grupės svorio paskirstymo simetrijos gerinime.
Raktiniai žodžiai:
pagrindinių raumenų stabilumo pratimai, simetriškas svorio paskirstymas, balansas, lėtinis insultas