Tag: P. Senthil

Ocena ćwiczeń stretch shortening cycle i tradycyjnych ćwiczeń w leczeniu łokcia tenisisty: Badanie pilotażowe

S.M Divya Mary, Jibi Pau, Hema V. H., P. Senthil

S.M Divya Mary, Jibi Pau, Hema V. H., P. Senthil – Evaluation of stretch shortening cycle and conventional exercise for lateral epicondylitis: A pilot study –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(5); 99-105

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG020CQA5B

Streszczenie Wprowadzenie. Łokieć tenisisty, znany również jako zapalenie nadkłykcia bocznego, jest częstym schorzeniem układu mięśniowo-szkieletowego spowodowanym przeciążeniem stawu łokciowego. Dotyka ono głównie osoby wykonujące powtarzalne ruchy nadgarstka i przedramienia, prowadząc do zapalenia i mikrouszkodzeń ścięgien prostowników. Objawy obejmują ból, osłabienie siły chwytu i trudności w codziennych czynnościach. Leczenie zazwyczaj obejmuje metody zachowawcze, a kluczową rolę odgrywają ćwiczenia terapeutyczne. Nowoczesne metody, takie jak ćwiczenia stretch shortening cycle (SSC), wykorzystują energię sprężystą, aby poprawić wyniki rehabilitacji. Cel. Badanie porównuje skuteczność ćwiczeń SSC z tradycyjnymi protokołami ćwiczeń w poprawie siły chwytu i funkcji u pacjentów z jednostronnym łokciem tenisisty. Ocenia także wpływ tych interwencji na codzienne aktywności, korzystając z kwestionariusza PRTEE (Patient-Rated Tennis Elbow Evaluation) i skali funkcjonalnej dostosowanej do pacjenta. Metody. Badanie przeprowadzono w ACS Medical College and Hospital z udziałem 24 uczestników w wieku 45–65 lat z jednostronnym łokciem tenisisty. Uczestników losowo przydzielono do grupy A (ćwiczenia SSC) lub grupy B (tradycyjne ćwiczenia). Grupa A wykonywała ćwiczenia SSC łączące fazę ekscentryczną z natychmiastową fazą koncentryczną, podczas gdy grupa B realizowała konwencjonalne ćwiczenia wzmacniające i rozciągające. Obie grupy uczestniczyły w 12-tygodniowym programie. Oceny obejmowały pomiary siły chwytu (dynamometr), wyniki PRTEE oraz skalę funkcjonalną. Analiza statystyczna porównywała wyniki przed i po interwencji. Wyniki. Obie grupy wykazały istotne poprawy siły chwytu i funkcji, przy czym ćwiczenia SSC dały lepsze wyniki. Wyniki PRTEE wskazały zmniejszenie bólu i poprawę funkcjonalności, z istotnymi różnicami na korzyść ćwiczeń SSC (p < 0,05). Wartość efektu dla siły chwytu była niewielka (Cohen’s d = 0,062), a liczba potrzebna do leczenia (NNT) wynosiła 17, co sugeruje umiarkowane korzyści kliniczne. Wnioski. Ćwiczenia SSC są skuteczniejsze niż tradycyjne protokoły w poprawie siły chwytu i funkcji u pacjentów z łokciem tenisisty, co wspiera ich stosowanie w strategiach rehabilitacyjnych.
Słowa kluczowe łokieć tenisisty, codzienne aktywności, stretch shortening cycle, tradycyjne ćwiczenia, ćwiczenia na łokieć
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Pobierz bezpłatnie artykuł w j. angielskim

Viršutinių galūnių mažos varžos pratimų kartu su rankiniu limfodrenažu poveikis pacientams po radikalios mastektomijos – pilotinė studija

G. Balaji, P. Senthil

G. Balaji, P. Senthil – Effects of upper limb low resistance exercises along with manual lymphatic drainage in subjects with post radical mastectomy – a pilot study –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(2); 42-49

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG56084SH

Santrauka
Įvadas. Po radikalios mastektomijos pacientams atsiranda fizinių problemų, tokių kaip sumažėję pečių judesiai ir viršutinių galūnių raumenų stiprumas. Šių raumenų veiklos sumažėjimas lemia viršutinių galūnių veiklos ir gyvenimo kokybės (QOL) sumažėjimą. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti rankinio limfodrenažo kartu su mažos varžos viršutinių galūnių treniruočių poveikį pečių funkcijai ir gyvenimo kokybei po mastektomijos. Paprastai paveikiami viršutinių galūnių raumenys, tokie kaip trapecinis, priekinis dantytasis ir krūtinės raumenų grupė. Eksperimentinėje grupėje vienas dalyvis pasitraukė iš tyrimo. Gydymo trukmė – 12 savaičių, remiantis vėžio reabilitacijos principais. Rezultatų matavimai apima limfos tarptautinės funkcinės klasifikacijos (ICF) metodiką (gyvenimo kokybei vertinti) ir anatominius apskritimo matavimus (limfedemai vertinti). Pacientai buvo atrinkti pagal įtraukimo ir ištraukimo kriterijus. Eksperimentinės grupės pacientai gavo mažos varžos viršutinių galūnių treniruotes ir rankinio limfodrenažo technikas, o kontrolinės grupės pacientai gavo tik rankinio limfodrenažo technikas. Abi pacientų grupės buvo patartas dėvėti viršutinių galūnių elastines kojines 8 valandas per dieną. Rezultatai. Visi rezultatai buvo vertinami baziniu (prieš gydymą) ir 12 savaičių pabaigos (po gydymo) laikotarpiu abiejose grupėse. Duomenys buvo analizuoti naudojant porinį „t“ testą. Rezultatai buvo analizuojami remiantis prieš ir po testų vertėmis. Išvada. Šis tyrimas sukūrė struktūrizuotą mažos varžos viršutinių galūnių pratimų programą pacientams po radikalios mastektomijos, siekiant pagerinti pečių funkciją ir gyvenimo kokybę.

Raktažodžiai
krūties vėžio reabilitacija, po radikalios mastektomijos, gyvenimo kokybė, mažos varžos treniruotės, limfedema, pečių funkcija

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Pobierz bezpłatnie artykuł w j. angielskim i j. polskim

Veiksmingumas vidutinio iki didelio intensyvumo fizinio aktyvumo tarp numatomos insulto rizikos populiacijos. Pilotinis tyrimas

N. Shazia Neelam, H.Manjunatha, P. Senthil, Saina Swathi,P. Antony Leo Aseer, K.C. Gayathri

N. Shazia Neelam, H.Manjunatha, P. Senthil, Saina Swathi,P. Antony Leo Aseer, K.C. Gayathri – Effectiveness of moderate to vigorous physical activity among stroke risk predicted population. A pilot study –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(1); 105-113

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG2EF80LR

Santrauka
Fonas. Didėjantis insulto paplitimas, ypač tarp jaunesnių populiacijų šalyse, pavyzdžiui, Indijoje, reikalauja efektyvių prevencinių strategijų. Tokių keičiamų rizikos veiksnių kaip aukštas kraujo spaudimas, diabetas ir rūkymas, labai prisideda prie insulto atvejų skaičiaus. Šis tyrimas sutelkia dėmesį į 12 savaičių vidutinio iki didelio intensyvumo fizinio aktyvumo (MVPA) programos įgyvendinimą, siekiant spręsti šiuos rizikos veiksnius ir sumažinti insulto atvejų skaičių.
Metodologija. Tyrimas apėmė struktūrizuotą MVPA intervenciją tarp asmenų, kuriems gresia insulto rizika, pabrėžiant nuoseklų protokolo laikymąsi. Pagrindiniai rezultatai, įskaitant sistolinį kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje nevalgius ir bendrą cholesterolio kiekį, buvo stebimi. Širdies ir kraujagyslių sveikatos pagerėjimas buvo įvertintas naudojant Cooperio bėgimo testą. Tyrimas taip pat išnagrinėjo MVPA intervencijos įgyvendinimo galimybes ir priimtinumą, remdamasis dalyvių laikymusi nurodymų.
Rezultatai. MVPA grupė pademonstravo reikšmingą sistolinio kraujospūdžio, gliukozės kiekio kraujyje nevalgius ir bendro cholesterolio kiekio sumažėjimą, palyginti su kontrolinė grupe. Šie rezultatai pabrėžia MVPA veiksmingumą valdant pagrindinius insulto rizikos veiksnius. Be to, dalyviai parodė pagerėjusią širdies ir kraujagyslių ištvermę, išryškinant programos teigiamą poveikį bendrai širdies ir kraujagyslių sveikatai. Aukštas MVPA grupės laikymasis nurodymų rodė struktūrizuotų mankštų protokolų įgyvendinimo asmenims, kuriems gresia insulto rizika, galimybę.
Išvada. Šis pilotinis tyrimas demonstruoja 12 savaičių MVPA programos veiksmingumą mažinant pagrindinius insulto rizikos veiksnius ir gerinant širdies ir kraujagyslių sveikatą tarp asmenų, kuriems gresia insulto rizika. Rezultatai pabrėžia struktūrizuotų mankštų intervencijų svarbą insulto prevencijos pastangose. Nors perspektyvūs, reikalingi tolesni tyrimai su didesniais imčių dydžiais ir ilgesniu trukme, kad būtų įtvirtintos tokio pobūdžio intervencijų tvarios naudos ir įgyvendinamumas. Taikant pritaikytas MVPA programas yra didelis potencialas mažinti insulto riziką, suteikiant vertingų įžvalg potencialas mažinti insulto riziką, suteikiant vertingų įžvalgų pasauliniams insulto prevencijos strategijoms.
Raktiniai žodžiai:
insultas, MVPA, insulto rizikos veiksniai, fizinis aktyvumas
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Classification of Stroke Riskometer AppTM into low, moderate and high stroke risk range

N. Shazia Neelam, P. Senthil, S. Saina Swathi, S.Subramanian, A. Mohamed Nainar, L. Haribabu, E. Vijayabharathi


N. Shazia Neelam, P. Senthil, S. Saina Swathi, S.Subramanian, A. Mohamed Nainar, L. Haribabu, E. Vijayabharathi – Classification of Stroke Riskometer AppTM into low, moderate and high stroke risk range. Fizjoterapia Polska 2022; 22(4); 22-26

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG1A624g

Abstract
Background. Stroke is one of the leading of the causes of disability and according to the global burden of disease (GBD) study in 2010 it is the second leading cause of death worldwide. Developing countries reported 85% global burden of stroke enduring 80 percent of death due to hemorrhagic strokes. Stroke-related hospitalization rate in India is 46 per 100,000 persons. However Stroke Riskometer App can be used to significantly improve stroke and Non- Communicable disease prevention, since it operates on latest expansions in risk allocution/communication, International guidelines on stroke and Cardio-Vascular Disease prevention. However, the app does not classify the risk individuals into low, moderate and high categories which will not create any impact over the high risk individual, therefore it calls for the need to classify the tool into low, moderate and high risk ranges. Aim. To classify the Stroke Riskometer App into low, moderate and high stroke risk ranges among adult and elderly population. Methods. Participants were 250 samples selected from Chettinad Academy of Research and Education and S.A. Poly Clinic, Chennai, for over a_period of 6 months (April 2021-September 2021) and the Stroke Riskometer questionnaire along with Framingham Stroke Profile was filled, risk percentage from both the tools were recorded using the App for each individual. Results. Frequency analysis and Chi-square tests were performed, classifying the range into < 5% as low, 6-10% as moderate and > 10% as high risk in Stroke Riskometer tool. In Chi-square test it showed n = 104 as low risk, n = 11 as moderate risk,n = 14 as high risk in both FRS and Stroke Riskometer respectively. The chi-square value is 24.224 and the significant p value is < 0.0001showing that the value is performing well with FRS score. Conclusion. Though the App was classified into ranges it need to be continually developed and validated with larger sample size, heterogenous population and robust ethnic groups.

Keywords
stroke risk factors, stroke, stroke risk scores, ischemic stroke, non-communicable

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite straipsnį anglų kalba nemokamai

Prevalence of attention deficit hyperactivity disorder in south Indian university students: A cross-sectional study

S. Swathi, S.R. Swathi, Hasira Bhanu, Shazia Neelam, P. Senthil


S. Swathi, S.R. Swathi, Hasira Bhanu, Shazia Neelam, P. Senthil – Prevalence of attention deficit hyperactivity disorder in south Indian university students: A cross-sectional study. Fizjoterapia Polska 2022; 22(3); 180-182

Abstract
Background and Objective. Most of the earlier studies explored the prevalence of attention-deficit/hyperactivity disorder (ADHD) among university students with self-report measures. The aim of the present study was to find the prevalence of ADHD among south Indian university students.
Methods. This is a Cross sectional study conducted In different universities in south India. The Adult ADHD Symptoms Self-Report (ASRS) was filled out by 419 university students. A two-step procedure was done by using the ASRS 6 item screener, an 18-item scale. The sum of the 18 dichotomized items is computed only for those subjects who scored higher than 3 on the 6-item screener, and those who received a total score of higher than 10 are considered as likely to have ADHD. Data analysis was done using descriptive and analytical statistics in SPSS software.
Results. The self-reported ADHD prevalence rate among university students was 7%. The prevalence of ADHD was greater in females than males.
Conclusion. ADHD Prevalence is common among university students. To know the actual prevalence rate of ADHD structured interviews, clinical evaluations are needed.

Key words:
prevalence, attention-deficit/hyperactivity disorder, university students, adult ADHD self-report scale

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite straipsnį anglų kalba nemokamai