Tag: physiotherapy

Naratyvinė apžvalga apie kineziterapijos vaidmenį gydant raumenų ir skeleto sutrikimus

Hind Humid Alshuweihi, Alham Al-Sharman, Walid Kamal Abdelbasset

 

Hind Humid Alshuweihi, Alham Al-Sharman, Walid Kamal Abdelbasset – A narrative review on the role of physiotherapy in musculoskeletal disorders –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(3); 367-372

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG020AK7N

Santrauka:
Raumenų ir skeleto sutrikimai apima platų sutrikimų spektrą, kurie pažeidžia kaulus, raumenis, sąnarius, raiščius ir sausgysles visame kūne. Šiuos sutrikimus gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant sužalojimus, pervargimą, senėjimą, genetinį polinkį ir sistemines ligas, tokias kaip artritas. Raumenų ir skeleto sutrikimų valdymas paprastai reikalauja daugiadisciplininio požiūrio, apimančio medicinines intervencijas, kineziterapiją, ergoterapiją, skausmo valdymą ir gyvenimo būdo pokyčius. Gydymo tikslas yra palengvinti simptomus, pagerinti funkciją, užkirsti kelią tolesniems pažeidimams ir pagerinti bendrą savijautą. Šioje apžvalgoje nagrinėjama kineziterapijos reikšmė gydant raumenų ir skeleto sutrikimus, siūlant intervencijas, tokias kaip judesio terapija, manualinė terapija, fizioterapinės procedūros ir pacientų švietimas. Kineziterapeutai pritaiko gydymo planus individualiems poreikiams, skatina atsigavimą ir optimizuoja ilgalaikius rezultatus. Prevencijos strategijos, įskaitant sveiko gyvenimo būdo palaikymą, tinkamą ergonomiką, reguliarius pratimus ir traumų prevencijos programas, yra būtinos siekiant sumažinti raumenų ir skeleto sutrikimų riziką. Keli tyrimai parodė kineziterapijos veiksmingumą gydant raumenų ir skeleto sutrikimus, o daugybė įrodymų patvirtina kineziterapijos integraciją į gydytojų vadovaujamą priežiūrą kaip veiksmingą būdą gydyti šiuos sutrikimus, pagerinti gydymo rezultatus, sumažinti sveikatos priežiūros naudojimą, padidinti pacientų pasitenkinimą ir užtikrinti ilgalaikę naudą pacientams.
Apskritai, ankstyva diagnozė, visapusiškas gydymas ir nuolatinė priežiūra yra raktas į veiksmingą raumenų ir skeleto sutrikimų valdymą ir sergančiųjų gyvenimo kokybės gerinimą.

Raktiniai žodžiai:
raumenų ir skeleto sutrikimai, kineziterapija, pratimai

Invalid download ID. Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Fizioterapinio gydymo, pagrįsto pasirinktais neurofiziologiniais vertinimo metodais, poveikis paciento po C1 ir C2 lygio traumos gyvenimo kokybei ir funkcinei būklei: atvejo tyrimas

Przemysław Wdowiak, Karolina Karska, Katarzyna Słowińska-Karska, Agnieszka Dębiec-­Bąk, Marzena Supińska

 

Przemysław Wdowiak, Karolina Karska, Katarzyna Słowińska-Karska, Agnieszka Dębiec­Bąk, Marzena Supińska – The impact of physiotherapeutic management based on selected neurophysiological assessment methods on the quality of life and functional status in a patient after C1 and C2 level trauma: A Case Study –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(3); 6-14

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG020AR37

Santrauka
Nugaros smegenų sužalojimas (SCI) dažnai siejamas su lėtiniais sutrikimais, kurie sukelia funkcinių problemų sensorimotorinėje sistemoje. Ankstyva, išsami ir nuolatinė fizioterapija po nugaros smegenų sužalojimo, pradedant nuo priešoperacinio etapo, per keletą metų pagerina paciento funkcinę būklę ir nepriklausomybę. Medžiaga ir metodai: Pacientas yra 51 metų amžiaus kalnakasys, hospitalizuotas Neurochirurgijos skyriuje 4WSKzP Vroclave. Jis patyrė kaklo stuburo sužalojimą kasybos avarijoje. Be to, jam buvo nustatyta III tipo danties proceso lūžis su intrameduliarine dislokacija (1,2 cm) ir atlaso lanko lūžis be dislokacijos. Paciento funkcinė būklė buvo vertinama naudojant SCIM III, ASIA ir FIM skales. Tyrimo tikslas: Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti 4 metų fizioterapijos, pagrįstos neurofiziologiniais metodais, veiksmingumą ir jos naudą pacientui po C1 ir C2 lygio nugaros smegenų sužalojimo. Rezultatai: Per pirmuosius 36 terapijos mėnesius pastebėtas ryškus pojūčių pagerėjimas, su nedidele dominacija kairėje pusėje iki 24 mėnesio, po to vertės stabilizavosi. Trečią mėnesį buvo pastebėtas abiejų viršutinių galūnių raumenų jėgos nuolatinis padidėjimas, rodantis stabilų linijinį progresą. Nepriklausomybė kasdienėje veikloje, įvertinta pagal FIM skalę, taip pat rodė parametrų pagerėjimą iki 48 terapijos mėnesio. Nepriklausomybė savęs priežiūroje, įvertinta pagal SCIM III skalę, pirmaisiais gydymo metais siekė 14 taškų, o gydymo pabaigoje pasiekė 20 taškų. Kvėpavimo funkcijos ir sfinkterio kontrolės vertinimas leidžia daryti išvadą, kad didžiausias pagerėjimas buvo pasiektas per pirmuosius 3 nepertraukiamo gydymo mėnesius, t.y. nuo 0 iki 17 taškų po 12 mėnesių; po 48 mėnesių pacientas surinko iš viso 40 taškų. Kalbant apie perėjimus namų aplinkoje, pagerėjimas buvo pastebėtas iki 12 terapijos mėnesio. Didžiausias mobilumo pokyčių greitis buvo pastebėtas per pirmuosius 2 gydymo metus. 36 ir 48 terapijos mėnesiais mobilumo pagerėjimas išliko šiek tiek didėjančios tendencijos. Išvados: Po sunkios SCI buvo pastebėtas teigiamas 4 metų fizioterapijos poveikis paciento funkcinei būklei ir nepriklausomybei. Dėl to jis galėjo savarankiškai vairuoti keleivinį automobilį.

Raktažodžiai
nugaros smegenų sužalojimas, fizioterapija, neurofiziologiniai metodai

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Tyrinėjant lėtinių nugaros skausmų kineziterapijos intervencijas: smūginės bangos terapijos vaidmuo

Maram Maki, Shima A. Mohammad Zadeh, Tamer M. Shousha

Maram Maki, Shima A. Mohammad Zadeh, Tamer M. Shousha – Exploring physiotherapy interventions for chronic back pain: the role of shockwave therapy – Fizjoterapia Polska 2024; 24(2); 178-182

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG5608NP7

Santrauka
Lėtinis nespecifinis apatinės nugaros dalies skausmas (LBP) kelia didelį pasaulinį sveikatos iššūkį, reikalaujantį daugiaplanės intervencijos efektyviam valdymui. Kineziterapija, su savo integruotu požiūriu, atlieka pagrindinį vaidmenį sprendžiant lėtinio LBP sudėtingumą, naudodama įvairias priemones, tokias kaip mankštos ir judėjimo terapija, manualinės terapijos bei švietimas kartu su gyvenimo būdo korekcijomis. Kognityvinė funkcinė terapija (CFT) išsiskyrė kaip perspektyvi, į pacientą orientuota intervencija, pabrėžianti individualizuoto požiūrio svarbą. Tačiau vis dar išlieka iššūkiai teikiant efektyvias, individualizuotas gydymo programas, dėl kurių gali atsirasti intervencijų perteklius arba nepakankamumas. Ekstrakorporinė smūginės bangos terapija (ESWT) pritraukė dėmesį kaip nauja terapinė intervencija lėtiniams nugaros skausmams gydyti, naudojant aukštos energijos smūgines bangas, kurios skatina gijimo procesus ir mažina skausmą. Nors ESWT rodo perspektyvumą gydant raumenų ir kaulų sistemos ligas ir įvairiuose tyrimuose indukuojant palankius efektus, jos specifinis taikymas lėtiniam apatinės nugaros dalies skausmui trūksta išsamių atsitiktinių klinikinių tyrimų, ypač kalbant apie radialinę ESWT. Dabartiniai įrodymai dažnai neatitinka aukščiausių įrodymais pagrįstos kineziterapijos standartų, o tai kelia iššūkių objektyviai vertinant plačiai praktikuojamų ESWT procedūrų klinikinį efektyvumą lėtiniam apatinės nugaros dalies skausmui gydyti. Apibendrinant, nors kineziterapija išlieka esminė valdant lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą, įskaitant įvairias intervencijas, specifinis smūginės bangos terapijos vaidmuo ir efektyvumas, ypač lėtinių nugaros skausmų kontekste, reikalauja tolesnių išsamių tyrimų ir klinikinių tyrimų. Šioje apžvalgoje pabrėžiama, kad būtina atlikti išsamius tyrimus, siekiant nustatyti klinikinį smūginės bangos terapijos efektyvumą ir optimalų taikymą kineziterapijos protokoluose ilgalaikiam skausmo valdymui.

Raktiniai žodžiai
apatinės nugaros dalies skausmas, smūginės bangos terapija, kineziterapija

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Pobierz bezpłatnie artykuł w j. angielskim i j. polskim

Fizioterapija asmenims su intelekto negalia

Damian Durlak

 

Damian Durlak – Physiotherapy for individuals with intellectual disabilities –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(1); 78-82

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG2EF8AB4

Santrauka
Intelekto negalia veikia 1 iki 3% gyventojų, o besivystančiose šalyse šis procentas yra didesnis. Dėl galimos judėjimo ribotumo asmenims su intelekto negalia, fizioterapija gali būti neįkainojamas paciento palaikymo elementas geresniam funkcijonavimui. Vis dėlto, būtina suprasti pagrindines problemas dirbant su pacientais iš šios grupės. Šis straipsnis skirtas pristatyti intelekto negalios temą ir problemas, į kurias fizioterapeutai turėtų atkreipti dėmesį teikdami sveikatos paslaugas.
Raktiniai žodžiai:
fizioterapija, intelekto negalia, negalia
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

W ramach Narodowego Funduszu Zdrowia (NFZ) czy prywatnie? Wady i zalety systemu świadczeń z zakresu fizjoterapii

Józefa Dąbek, Barbara Hebenstreit, Oliwia Kabalak, Monika Janowska, Magdalena Szynal, Halina Kulik

Józefa Dąbek, Barbara Hebenstreit, Oliwia Kabalak, Monika Janowska, Magdalena Szynal, Halina Kulik – Within the National Health Fund (NFZ) or privately? Advantages and disadvantages of the physiotherapy services system . Fizjoterapia Polska 2023; 23(5); 258-274

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG20BD9s

Streszczenie
Wstęp. Wraz z wejściem w życie Ustawy o zawodzie fizjoterapeuty zawód fizjoterapeuty stał się samodzielnym zawodem medycznym. Nowelizacja ustawy w 2019 roku znacznie poszerzyła zakres kompetencji wykonawców wymienionego zawodu i umocniła jego pozycję w systemie ochrony zdrowia.
Celem pracy była analiza korzystania z systemu świadczeń fizjoterapeutycznych w ramach publicznej i prywatnej opieki zdrowotnej.
Materiał i metody. Badaniem objęto ogółem 606 osób (100%). Zdecydowaną większość stanowiły kobiety (506; 83,5%). Średnia wieku badanych wynosiła 28 lat. Narzędzie badawcze stanowił autorski kwestionariusz ankiety utworzony i udostępniony za pomocą formularza Google.
Wyniki. Do najczęściej stosowanych zabiegów fizjoterapeutycznych w zakresie fizjoterapii w ramach publicznej opieki zdrowotnej należała fizykoterapia (129; 34%) i kinezyterapia (109; 28,8%), a najczęściej wskazywaną przyczyną korzystania z wymienionej formy był uraz lub wypadek (83; 38,4%) i ból związany z trybem życia (60; 27,8%). Za zaletę usług fizjoterapeutycznych świadczonych w ramach publicznej opieki zdrowotnej najwięcej respondentów uznawało brak opłaty za wizytę (153; 63%) oraz możliwość korzystania z usług wykwalifikowanych specjalistów (42; 17,3%), natomiast za największą wadę – długi czas oczekiwania na wizytę (138; 35,9%) i niewystarczające wyposażenie placówek (67; 17,4%). Do najczęściej stosowanych usług fizjoterapeutycznych w sektorze prywatnym należał: masaż (179; 27,8%) i terapia manualna (136; 21,1%), a do najczęstszych przyczyn korzystania ze wymienionych świadczeń – ból związany z trybem życia (133; 36,3%) oraz uraz lub wypadek (112; 30,6%). Najwięcej osób uznało krótkie terminy oczekiwania na usługi (218; 22,2%) oraz zaangażowanie fizjoterapeuty (211; 21,5%) za największe zalety świadczeń komercyjnych, a wysokie ceny usług (196; 61,1%) – za wadę.
Wnioski
1. Ponad połowa objętych badaniem osób korzystała z usług fizjoterapeutycznych, w tym zdecydowana większość – z usług komercyjnych.
2. Zaobserwowano różnice dotyczące przyczyn korzystania z usług fizjoterapeutycznych i rodzaju stosowanych terapii w ramach publicznej i prywatnej opieki zdrowotnej: ze świadczeń publicznych badani najczęściej korzystali z powodu urazu lub wypadku, natomiast ze świadczeń prywatnych z powodu dolegliwości bólowych związanych z trybem życia, a do najczęściej stosowanych w ramach świadczeń publicznych zabiegów fizjoterapeutycznych należała fizykoterapia i kinezyterapia, zaś w sektorze prywatnym: masaż i terapia manualna.
3. Za zaletę usług fizjoterapeutycznych świadczonych w ramach publicznej opieki zdrowotnej najwięcej respondentów uznało brak opłaty za wizytę oraz możliwość korzystania z usług wykwalifikowanych specjalistów, a w sektorze prywatnym – krótkie terminy oczekiwania na usługi i większe zaangażowanie fizjoterapeuty.
4. W opinii badanych wadą świadczeń fizjoterapeutycznych w ramach publicznej opieki zdrowotnej był długi czas oczekiwania na terapię i niewystarczające wyposażenie placówki, a w sektorze prywatnym – wysokie ceny usług.

Słowa kluczowe:
fizjoterapia, sektor publiczny, sektor prywatny

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Pobierz bezpłatnie artykuł w j. angielskim

Fizinės veiklos poveikis ankiloziniu spondilitu sergančių pacientų funkciniam būklei – literatūros apžvalga

Bernadeta Piwowar-Kuczyńska, Monika Urbaniak, Michał Zabojszcz, Mateusz Curyło

 

Bernadeta Piwowar-Kuczyńska, Monika Urbaniak, Michał Zabojszcz, Mateusz Curyło – The impact of physical activity on the functional status of patients with ankylosing spondylitis (AS) – A literature review. Fizjoterapia Polska 2023; 23(4); 202-206

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG20A311

Santrauka
Įvadas. Ankilozinis spondilitas (AS) yra viena iš dažniausių reumatoidinių ligų. Šios ligos eigai daugiausiai įtakos turi raumenų ir kaulų sistema. Gydymo procesas turėtų atsižvelgti į paciento dabartinę bendrą būklę, ligos eigą ir funkciją.
Tyrimo tikslas. Šio tyrimo tikslas buvo bandymas įvertinti fizinės veiklos poveikį ankilozinio spondilito sergančių pacientų funkciniam būklei remiantis prieinama literatūra.
Medžiaga ir metodai. Prieinama literatūra analizuota remiantis anglų kalbos duomenų bazėmis: PubMed, ScienceDirect ir kitomis, naudojant paieškos variklį Google Scholar. Iš 55 prieinamų straipsnių analizuota 17. Paieškos kriterijais buvo naudojami raktažodžiai: ankilozinis spondilitas, fizinė veikla, fizioterapija.
Rezultatai. Dauguma AS pacientų atliekamos fizinės veiklos atrodo veiksmingos pagerinant jų funkciją. Reikia papildomų tyrimų, kad būtų aiškiau nustatytas nevadovaujamos veiklos poveikis šiai pacientų grupei.
Išvados. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad pacientų atliekama fizinė veikla daugiausiai atrodo veiksminga ankilozinio spondilito gydyme. Tyrimų rezultatai dėl nevadovaujamos veiklos pacientams naudojimo efektyvumo yra prieštaringi. Jie rodo tiek aukštą, tiek žemą efektyvumą, priklausomai nuo atliktų tyrimų. Šioje srityje reikia atlikti papildomus tyrimus, kad būtų galima padaryti tvirtesnes išvadas.
Raktažodžiai:
ankilozinis spondilitas, fizinė veikla, fizioterapija
Invalid download ID. Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Konsolinės žaidimų – eksžaidimų taikymas širdies reabilitacijoje: pilotinė studija

Kamil Szcześniak, Iwona Sarna, Anna Mierzyńska, Rafał Dąbrowski, Edyta Smolis-Bąk

 

Kamil Szcześniak, Iwona Sarna, Anna Mierzyńska, Rafał Dąbrowski, Edyta Smolis-Bąk– The application of console games – exergames in cardiac rehabilitation: a pilot study. Fizjoterapia Polska 2023; 23(4); 182-191

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG20AR1N

Santrauka
Įvadas. Per daug žmonių vengia reguliaraus fizinio aktyvumo, todėl įgyvendinamos įvairios strategijos, skirtos padidinti jų motyvaciją. Per pastaruosius metus populiarėja žaisti konsoliniais žaidimais, t.y. eksžaidimais, sportuojant.
Medžiaga ir metodai. Tyrimas apėmė pacientus, kurie buvo nukreipti į ankstyvą po ligoninės stacionarinį reabilitaciją. Visi subjektai dalyvavo ištvermės treniruotėse ant dviračio ergometruose ir fizinėse treniruotėse (dinaminėse, tempimo, koordinacijos, balanso) su pasipriešinimo treniravimo elementais 5 kartus per savaitę. Tyrimo grupėje reabilitacijos programa buvo papildyta treniruotėmis su ActivLife įranga. Treniruotės vyko kasdien, 5 kartus per savaitę. Jos apėmė treniruočių programą, kuri susideda iš 7 pratimų, skirtų vystyti judesio gebėjimus: koordinaciją, jėgą ir balansą, o tai atliekama veiklomis, panašiomis į tradicinius pratimus – kėliniai, šoninė lenkimas, viršutinių galūnių trimatės judesio ir kūno lenkimas sagitaliniame plane. Treniruotės truko nuo 15 iki 20 minučių.
Rezultatai. Po reabilitacijos pastebimas reikšmingas pakankamumo pagerėjimas abiejose grupėse šiuose testuose: 6MWT [m] – tyrimo grupė: 369 vs 426, p <0,05, kontrolinė grupė: 341 vs 434, p <0,001; apatinių galūnių raumenų jėgos testas [kartai per 30 s]: tyrimo grupė: 11,4 vs 13,6, p <0,001, kontrolinė grupė: 9,9 vs 13,1, p <0,001, ir Up&Go testas [s]: tyrimo grupė 7,8 vs 6,7, p <0,01, kontrolinė grupė 8,4 vs 7,3, p <0,01.
Išvados. Širdies ligoniams interaktyvūs konsoliniai žaidimai yra vertinami kaip patraukli, saugi ir naudinga fizinio aktyvumo forma. Treniruotės naudojant ActivLife įrangą pasirodė tokios pat veiksmingos kaip ir tradicinės treniruotės.
Raktažodžiai:
eksžaidimai, širdies reabilitacija, kardiologija, fizioterapija, mankšta
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Ekscentrinio pratimo ir smūgio bangų terapijos poveikis pacientams, sergantiems Achilo sausgyslių tendinopatija – literatūros apžvalga

Bernadeta Piwowar-Kuczyńska, Monika Urbaniak, Mateusz Curyło

 

Bernadeta Piwowar-Kuczyńska, Monika Urbaniak, Mateusz Curyło – Effect of eccentric exercise and shock wave therapy in patients with Achilles tendinopathy – a review of the literature . Fizjoterapia Polska 2023; 23(4); 92-96

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG20A1BB

Santrauka
Tyrimo tikslas. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti ekscentrinio pratimo ir smūgio bangų terapijos efektyvumą Achilo sausgyslių tendinopatija sergantiems žmonėms.
Medžiaga ir metodai. Nagrinėjama literatūra buvo analizuojama remiantis anglų kalbos duomenų baze PubMed, Scopus, ScienceDirect, Medline ir kitais, naudojant Google Scholar paieškos sistemą. Iš 120, remiantis anksčiau nurodytu metodu, buvo analizuojami 20 straipsnių. Naudojamos publikacijos, išleistos iki 2023 m. rugsėjo 24 d., naudojant šiuos raktinius žodžius: Achilo sausgyslių tendinopatija, fizioterapija, smūgio bangos, Alfredsono protokolas, ekscentriniai pratimai.
Rezultatai: Analizuojant straipsnius, pastebėta, kad ekscentriniai pratimai, pagrįsti Alfredsono protokolu, yra efektyvūs gydant Achilo sausgyslių tendinopatiją. Smūgio bangų terapija atrodo kaip daugiausiai saugi ir efektyvi gydymo forma.
Išvados. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad konservatyvūs gydymo metodai ekscentriniais pratimais ir smūgio bangų terapija atrodo efektyvūs gydant Achilo sausgyslių tendinopatiją. Nors dauguma tyrimų apie smūgio bangų terapijos naudojimo efektyvumą yra mažos kokybės, ji atrodo kaip saugi ir efektyvi gydymo forma Achilo sausgyslių tendinopatijai.
Raktažodžiai:
Achilo sausgyslių tendinopatija, fizioterapija, smūgio bangos, Alfredsono protokolas, ekscentriniai pratimai
Invalid download ID. Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Fizioterapija su translyginėmis asmenybėmis

Damian Durlak

 

Damian Durlak – Physiotherapy work with transgender individuals . Fizjoterapia Polska 2023; 23(4); 36-40

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG20AF58

Santrauka
Translyginė praktika yra sudėtinga medicinos sritis, nors ji lydėjo žmones beveik nuo žmonijos pradžios. Tai apima transseksualizmą – nesuderinamumą tarp psichinės lyties ir registruotos lyties. Translyginiai žmonės siekia pakeisti savo lytį hormonų terapija ir chirurginiais procedūromis. Fizioterapeutai savo darbe gali susidurti su translyginiais žmonėmis įvairiais terapijos etapais. Norint išvengti papildomo psichologinio našumo translyginiams pacientams, fizioterapeutams būtina žinoti transseksualizmo ypatumus ir problemas, į kurias reikia atkreipti dėmesį praktikuojant savo profesiją. Darbo tikslas yra parodyti, kas yra translyginė praktika ir kaip fizioterapeutas turėtų dirbti su translyginiais žmonėmis.
Raktažodžiai:
fizioterapija, translyginti, transseksualizmas
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Możliwości postępowania fizjoterapeutycznego u pacjentów z zespołem odpychania

Agnieszka Drozd, Maja Nowacka-Kłos, Rita Hansdorfer-Korzon


Agnieszka Drozd, Maja Nowacka-Kłos, Rita Hansdorfer-Korzon – Possibilities of physiotherapeutic treatment in the case of patients with pusher syndrome. Fizjoterapia Polska 2023; 23(3); 146-164

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG143k5q

Streszczenie
Następstwem uszkodzenia struktur mózgu często są różnego typu zaburzenia percepcyjno-motoryczne. Jednym z nich jest zespół odpychania (ang. Pusher Syndrome, PS). Jest on definiowany jako zaburzenie postrzegania pozycji ciała w płaszczyźnie czołowej, co w konsekwencji utrudnia utrzymanie prawidłowej pionowej postawy. Występuje najczęściej u osób po udarze prawej półkuli mózgu, w tylno-bocznej okolicy wzgórza, a jego częstotliwość szacuje się na około 9–50%. Jest to jednak wciąż mało poznany syndrom i zbyt rzadko diagnozowany. Prawidłowe, wczesne rozpoznanie zespołu pushera oraz wprowadzenie odpowiedniej fizjoterapii pozwala skrócić czas rehabilitacji pacjenta i przyspieszyć jego powrót do sprawności. Celem pracy jest przedstawienie zasad i możliwości terapii osób z zespołem odpychania.

Słowa kluczowe:
zespół pushera, rozpoznanie, zasady terapii, fizjoterapia

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Pobierz bezpłatnie artykuł w j. angielskim

1 2 3 … 14