Santrauka

Įvadas. Postūralinis stabilumas yra rezultatas tarp skeleto raumenų ir nervų sistemų bendradarbiavimo. Stovinti laikysena užtikrina kūno erdvinį išdėstymą, kurio centre yra gravitacijos centras, esantis ant pagrindo centro. Priekinė galvos padėtis (PGP) didina išsiplėtimą okcipito-kaklinėje sąnaryje ir viršutinėje kaklo stuburo dalyje, gilindama apatinės kaklo dalies lankstymą, dėl to netinkamai susitraukia suboksipitaliniai raumenys. Suboksipitalinių raumenų tonuso sutrikimai gali paveikti pusiausvyrą.

Tikslas. Tyrimo hipotezė buvo ta, kad vienkartinė 4 minutės trukmės suboksipitalinių raumenų inhibicijos procedūra daro įtaką postūralinio stabilumo verčių pokyčiui su atmerktomis ir užmerktomis akimis asmenims, kurių kranio vertebrinis kampas (KVK) yra normaliame diapazone ir žemiau.

Medžiagos ir metodai. Sveiki dalyviai (10 moterų ir 8 vyrai) amžiaus vidurkis 22,7 ± 0,58. Dalyviai dalyvavo tyrime. Jie buvo klasifikuojami į tyrimo grupes remiantis KVK kampo įvertinimu. Postūralinio stabilumo analizė atlikta naudojant Koordynacja stabilometrinę platformą. Matavimai atlikti su atmerktomis ir užmerktomis akimis, prieš ir iš karto po suboksipitalinių raumenų inhibicijos.

Rezultatai. Buvo pastebėta, kad suboksipitalinių raumenų inhibicija daro įtaką A grupės (KVK < 50) anteroposterioriniams (A-P) poslinkiams, p reikšmė = 0,0168, tačiau B grupėje (KVK ≥ 50) įtaka nėra reikšminga, p reikšmė = 0,3695.

Išvada. Vienkartinė 4 minutės trukmės suboksipitalinių raumenų inhibicijos procedūra nedarė reikšmingos įtakos tiriamųjų grupių postūralinio stabilumo parametrams, išskyrus A-P poslinkius su atmerktomis akimis KVK < 50 grupėje.

Raktiniai žodžiai

suboksipitalinis raumuo, postūralinis stabilumas