Tag: rehabilitacja

Pooperacinė reabilitacija ir grįžimo į sportą kriterijai po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos – Jungtinių Arabų Emyratų kineziterapeutų apklausa

Sara Atef Ali, Cecilia Ferreira Aquino, Achraf Ammar, Ashokan Arumugam

Sara Atef Ali, Cecilia Ferreira Aquino, Achraf Ammar, Ashokan Arumugam – Post-operative rehabilitation and return to sport criteria following anterior cruciate ligament reconstruction – a survey of physiotherapists in the United Arab Emirates – Fizjoterapia Polska 2024; 24(2); 344-355

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG5608IV0

Santrauka

Fonas. Reabilitacijos ir grįžimo į sportą (RTS) kriterijai po priekinio kryžminio raiščio (ACL) rekonstrukcijos skiriasi tarp kineziterapeutų skirtingose šalyse. Tačiau iki šiol nebuvo atlikta tyrimų apie pooperacinę reabilitaciją ir RTS kriterijus po ACL rekonstrukcijos, naudojamus Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) kineziterapeutų. Tikslas. Šio tyrimo tikslas – apibendrinti klinikinę praktiką ir RTS kriterijus, naudojamus kineziterapeutų, gydančių pacientus po ACL rekonstrukcijos JAE, ir ištirti veiksnius, susijusius su dažniausiai naudojamais RTS kriterijais. Medžiaga ir metodai. Elektroninė apklausa buvo išplatinta JAE kineziterapeutams. Klausimynas apėmė klausimus, susijusius su demografine informacija, klinikine praktika ir RTS kriterijais, naudojamais JAE kineziterapeutų. Rezultatai. Iš viso 108 kineziterapeutai savanoriškai dalyvavo tyrime. Tik apie 25% laikėsi nustatytų RTS kriterijų prieš leisdami grįžti į sportą. Apie 88% kineziterapeutų savo sprendimus dėl leidimo grįžti į sportą grindžia funkciniais vertinimais, tokiais kaip pusiausvyros testai, šuolio testai ir bėgimo bei sprinto biomechanika. Apie 47% kineziterapeutų teigė, kad RTS sprendimą priima daugiadisciplininė komanda. Tyrimas parodė, kad dažniausiai naudojami RTS kriterijai neturėjo reikšmingos koreliacijos su tokiais parametrais kaip akademinė padėtis, darbo patirtis, tautybė, specialybės sertifikatai ar JAE kineziterapeutų licencijos tipas. Išvada. Dauguma JAE kineziterapeutų savo klinikinėje praktikoje nesilaikė labiausiai rekomenduojamų RTS kriterijų po ACL rekonstrukcijos, ir nė vienas iš vertintų su kineziterapeutu susijusių veiksnių neturėjo reikšmingos asociacijos su RTS kriterijais po ACL rekonstrukcijos.

Raktiniai žodžiai

priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcija, reabilitacija, klinikinis sprendimų priėmimas, kineziterapija, grįžimo į sportą kriterijai

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Reabilitacijos poveikis hospitalizuotų COVID-19 išgyvenusių pacientų darbo gebėjimui ir funkcinei būklei

Michal Macej, Gabriela Škrečková, Lucia Demjanovič Kendrová, Pavol Nechvátal, Jakub Čuj

Michal Macej, Gabriela Škrečková, Lucia Demjanovič Kendrová, Pavol Nechvátal, Jakub Čuj – Rehabilitation impact on the work ability and functional status of hospitalized COVID-19 survivors – Fizjoterapia Polska 2024; 24(2); 298-302

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG56088XJ

Santrauka
Tikslas. Tyrimo tikslas yra nustatyti reabilitacijos poveikį hospitalizuotų COVID-19 išgyvenusių pacientų darbo gebėjimui ir funkcinei būklei. Medžiagos ir metodai. Tyrimas apėmė 163 probandus (101 moteris; 62 vyrai) iš Prešovo regiono (Slovakija), kurie buvo hospitalizuoti dėl COVID-19 ligos. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 32 iki 62 metų. Eksperimentinę grupę sudarė 87 pacientai (55 moterys; 32 vyrai), kurie hospitalizacijos metu gavo stacionarią reabilitacijos terapiją. Kontrolinę grupę sudarė 76 pacientai (46 moterys; 30 vyrai), kurie negavo reabilitacijos terapijos. Visuose probanduose vertinome darbo gebėjimo indeksą (WAI) ir paciento savarankiško pranešimo metodus po COVID-19 funkcinės būklės skalės (PCFS). Rezultatai. Eksperimentinė grupė po grįžimo į darbą parodė žymiai didesnį darbo gebėjimą (p = 0.005) ir funkcinę būklę (p = 0.001) lyginant su kontroline grupe. Pacientai, kurių darbas reikalavo psichologinių pastangų ir kurie gavo reabilitacijos terapiją, taip pat parodė žymiai didesnį darbo gebėjimą (p = 0.022) ir funkcinę būklę (p = 0.042) lyginant su kita grupe. Panašūs rezultatai buvo užfiksuoti tarp probandų, kurių darbas reikalavo tiek fizinių, tiek psichologinių pastangų (p < 0.001). Fizinio darbo atveju tarp grupių rezultatas nebuvo statistiškai reikšmingas. Išvados. Stacionarios reabilitacijos formos COVID-19 hospitalizuotiems pacientams turi naudingą poveikį darbo gebėjimui ir funkcinei būklei po išrašymo iš ligoninės.

Raktažodžiai
COVID-19, funkcinė būklė, reabilitacija, darbo gebėjimas

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Medicinos reabilitacijos paslaugų skaičius prieš, per ir po COVID-19 pandemijos

Damian Durlak

Damian Durlak – Number of medical rehabilitation services before, during, and after the COVID-19 pandemic – Fizjoterapia Polska 2024; 24(2); 223-230

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG5608I6Q

Santrauka
Įvadas. COVID-19 pandemija paveikė visus ekonomikos sektorius daugelyje šalių. Ypač sveikatos apsaugos sistema pajuto jos poveikį. Dėl nustatytų apribojimų ir suvaržymų kyla klausimas, ar pandemijos metu ženkliai sumažėjo pacientų, naudojančių būtinas sveikatos paslaugas, skaičius. Tikslas. Šiame straipsnyje siekiama parodyti, kaip per pastaruosius šešerius metus keitėsi žmonių, naudojančių reabilitacijos ir kineziterapijos paslaugas, skaičius. Be to, pateikiamos tam tikrų metų teikiamų paslaugų vertės. Medžiagos ir metodai. Tyrimui buvo panaudoti Nacionalinio sveikatos fondo ataskaitų duomenys už 2017–2022 metus. Informacija apie reabilitacijos paslaugas buvo įtraukta. Rezultatai. Surinkti duomenys rodo, kad 2020 metais ženkliai sumažėjo žmonių, naudojančių tam tikras reabilitacijos ar kineziterapijos paslaugas, skaičius. Taip pat pastebėtas tam tikrų paslaugų vertės padidėjimas 2021 ir 2022 metais. Išvados. Ženklus reabilitacijos ar kineziterapijos paslaugų naudojimo sumažėjimas pastebėtas tik tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų atveju ir išimtinai 2020 metais. Nėra žinoma, kiek žmonių norėjo naudotis šiomis paslaugomis, bet negalėjo to padaryti.

Raktažodžiai
reabilitacija, COVID-19 pandemija, sveikatos paslaugos

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Robotų pagalba vykdomo ėjimo mokymo dažnumo įgyvendinamumo ir poveikio vaikų, sergančių diplegine cerebrine paralyže, ėjimo funkcijoms tyrimas – Vienas aklas, atsitiktinės imties pilotinis tyrimas

Moza Obaid Saeed Alyahyaee, Jinwoong Cheong, Meeyoung Kim

Moza Obaid Saeed Alyahyaee, Jinwoong Cheong, Meeyoung Kim – The feasibility and effect of robot-assisted gait training frequency on gait functions in children with cerebral palsy – A single blinded, randomized pilot study –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(1); 297-303

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG2EF8iRS

Santrauka
Įvadas. Šio tyrimo tikslas yra ištirti robotų pagalba vykdomo ėjimo mokymo (RAGT) dažnumo įgyvendinamumą ir poveikį vaikų, sergančių diplegine cerebrine paralyže (CP), ėjimo funkcijoms. Mes hipotetizavome, kad RAGT su padidintu dažnumu (4 kartus per savaitę) duos didesnių pagerėjimų nei RAGT su įprastiniu dažnumu (2 kartus per savaitę).
Medžiaga ir metodai. Keturiolika dalyvių, sergančių diplegine CP, buvo priskirti dviem grupėms, kurios gavo tik RAGT skirtingais dažnumais. Gydymo grupė (TG) gavo 24 sesijas, o kontrolinė grupė (CG) per 6 savaites gavo tik 12 sesijų. Buvo vertinamas bendrasis motorinių funkcijų matavimas (GMFM) D, GMFM E, ėjimo atstumas (6 minučių ėjimo testas), greitis (10 metrų ėjimo testas), pusiausvyra (Vaikų pusiausvyros skalė) ir ėjimo kokybė (Edinburgo vizualaus ėjimo įvertinimas). Duomenys buvo renkami du kartus, prieš ir po RAGT intervencijos laikotarpio. Taip pat buvo vertinamas įgyvendinamumas pagal saugumą, verbavimo, laikymosi ir prisirišimo rodiklius.
Rezultatai. Abu grupėse buvo reikšmingas pagerėjimas GMFM D, GMFM E, ėjimo atstume, pusiausvyroje ir ėjimo kokybėje (p < 0,05). Tik TG grupėje žymiai pagerėjo ėjimo greitis. Skirtumas ėjimo kokybėje buvo didesnis TG grupėje (p < 0,01) palyginti su CG grupe (p < 0,05). Verbavimo rodiklis buvo 70%. 100% verbuotų dalyvių laikėsi ir vykdė intervenciją. Neigiamų reiškinių nebuvo pranešta.
Išvada. RAGT su padidintu dažnumu gali sukelti didesnį ėjimo funkcijų pagerėjimą nei RAGT su įprastiniu dažnumu vaikams, sergantiems diplegine CP.
Raktiniai žodžiai
reabilitacija, robotika, vaikščiojimas, cerebrinė paralyžė
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Sensacinės integracijos su vestibulinės sistemos sąveika kaip sudėtinės kūdikio, turinčio klausos praradimą, rehabilitacijos dalis

Maria Dąbrowska, Maciej Biernacki

 

Maria Dąbrowska, Maciej Biernacki – Sensory integration of the vestibular system as a component of complex rehabilitation of a child with hearing loss. Fizjoterapia Polska 2023; 23(4); 140-143

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG20AA4A

Santrauka
Įvadas. Vestibulinė sistema yra viena iš svarbiausių žmogaus jutimo sistemų, morfologiškai susijusi su klausos sistema. Fetus pradeda reaguoti į garsą maždaug 16-osios savaitės vystymosi metu, o jo vidaus ausies vystymasis prasideda nuo 4-osios savaitės. Garsų tinkamas suvokimas ir apdorojimas lemia kalbos vystymąsi ir supratimą. Klausos organas gali būti pažeidžiamas vaisiaus vystymosi, gimimo ar po gimimo laikotarpio metu. Klausos organo pažeidimas daro įtaką jutimo sistemų integracijai. Sąveikos su jutimo integracija mokymas gali būti sėkmingai įtrauktas kaip klausos praradusio vaiko integruotosios rehabilitacijos dalis.
Tikslas. Darbe aprašoma jutimo integracija, naudojama kalbos ir klausos terapijoje. Įtraukti klausos pratimų pavyzdžiai. Terapija buvo atlikta 2019-2021 metais Lenkijos Klubų „Niekurčių“ Toruń ir Bydgoszcz įstaigose.
Klausos organo rehabilitacija. Klausos organas gali būti pažeidžiamas vaisiaus vystymosi, gimimo ar po gimimo laikotarpiu. Klausos organo rehabilitacija prasideda tuoj pat, kai pažeidimas yra pripažįstamas. Kartais vaikas, gavęs klausos aparatą arba kochlinį implantą, kartais netgi prieš tai, siunčiamas į kalbos ir klausos terapiją. Plačiai suprantamoje rehabilitacijoje, jei reikia sudėtingo veiksmo, įtrauktos fizinė terapija ir jutimo integracija, kuriai atlikta Lenkijos Klubų „Niekurčių“ Toruń ir Bydgoszcz įstaigose.
Sąveika su jutimo integracija klausos neturinčių vaikų. Klausos praradusiais vaikais kartu su kalbos, pedagoginėmis ir psichologinėmis terapijomis atliekamos kitos terapijos, tokios kaip jutimo integracija, fizinė terapija ar kitos, priklausomai nuo vaiko poreikių.
Išvada. Garsų pratimai, taikant sąveiką su jutimo integracija koncepciją kartu su kitais terapijos būdais, gali būti naudojami kaip klausos praradusio vaiko sudėtinės rehabilitacijos dalis.
Raktažodžiai:
jutimo integracija, rehabilitacija, vaikų fizinė terapija, klausos praradimas
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Ultrasonography in physiotherapy and rehabilitation: A physiotherapist’s curriculum introduction.

Dominik Sieroń, Izabella Jabłońska, Maciej Kostrzewa, Dawid Lukoszek, Jan Szczegielniak, Rafał Trąbka, Karol Szyluk, Aleksander Sieroń

 

Dominik Sieroń, Izabella Jabłońska, Maciej Kostrzewa, Dawid Lukoszek, Jan Szczegielniak, Rafał Trąbka, Karol Szyluk, Aleksander Sieroń – Ultrasonography in physiotherapy and rehabilitation: A physiotherapist’s curriculum introduction. Fizjoterapia Polska 2023; 23(2); 104-111

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG0DF2DA

 

Abstract

Ultrasound examination (USG) is becoming more popular among physiotherapists. The term “rehabilitative ultrasound imaging” (RUI) refers to the use of USG in the rehabilitation process. An examination (ultrasound) is used in physiotherapeutic therapy to evaluate the tissue and function of the musculoskeletal system. The real image allows for accurate observation and stimulation of the necessary muscles during kinesiotherapy, while measurements track the treatment’s progress. Furthermore, the ultrasound examination aims to assist the physiotherapist in making an early diagnosis of dysfunctional aspects that may necessitate consultation with another specialty, thereby reducing medical errors. Preparing an educational program and conducting training in accordance with established standards and guidelines will allow physiotherapists to be adequately prepared to perform ultrasound examinations and dispel any doubts about a physiotherapist’s competence and the possibility of performing ultrasound examinations in a medical setting.

Key words: ultrasound, rehabilitation, physiotherapy, diagnostics

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite straipsnį anglų kalba nemokamai

Efficacy of ultrasound in diagnosis and treatment of the shoulder – A systematic review

Dawid Lukoszek, Dominik Sieroń, Izabella Jabłońska, Jan Szczegielniak, Rafał Trąbka, Karol Szyluk


Dawid Lukoszek, Dominik Sieroń, Izabella Jabłońska, Jan Szczegielniak, Rafał Trąbka, Karol Szyluk – Efficacy of ultrasound in diagnosis and treatment of the shoulder – A systematic review. Fizjoterapia Polska 2022; 22(4); 56-73

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG1A6k5q

Abstract
Objectives. The aim of this study was to provide an overview of the scientific evidence base on the use of ultrasonography in physiotherapy and rehabilitation of the shoulder.
Methods. The PubMed / Medline database was reviewed using the following keywords: shoulder ultrasonography AND rehabilitation; shoulder ultrasound imaging AND physiotherapy; shoulder ultrasound imaging AND rehabilitation; Rehabilitative Ultrasound Imaging AND Shoulder. Only full-text, open-access studies in English published before 15 May 2022 were included in the analysis.
Results. 51 articles (out of 748 identified) were included in the analysis. Of all the studies, 3 studies were randomized, 5 were not randomized, the rest were cross-sectional or case studies. The most common study group were patients with hemiplegia (in 13 out of 51 reviewed works). 12 papers out of 51 concerned orthopedic conditions of the shoulder with varying diagnoses. Ultrasound imaging was used mainly to assess echogenicity and measure structures of the shoulder.
Conclusion. There are many studies demonstrating the utility of ultrasound in various aspects of the physiotherapist’s practice, including but not limited to diagnostic purposes, assessment of treatment effectiveness, monitoring treatment progress, and referring the patient to another specialist.

Key words:
ultrasonography, ultrasound, imaging, ultrasonography, rehabilitation, physical therapy, physiotherapy, diagnosis, shoulder, pain, treatment

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite straipsnį anglų kalba nemokamai

Post-COVID-19 rehabilitation in the post-hospitalization period – case study

Michał Polawski, Wiktor Obręcki, Magdalena Kościelniak, Rafał Trąbka


Michał Polawski, Wiktor Obręcki, Magdalena Kościelniak, Rafał Trąbka – Post-COVID-19 rehabilitation in the post-hospitalization period – case study. Fizjoterapia Polska 2022; 22(3); 102-115

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG142HN3

Abstract
Aim of the research work. The main goal of the research work was to show an author’s plan of physiotherapeutic intervention for people suffering of COVID-19 in the post-acute stage. The therapeutic procedure highlighted pulmonary rehabilitation, aerobic and resistance training and patient’s education.
Case study. The research work was performed on a 62-year old woman, who was diagnosed with infection by SARS-CoV-2 virus. The patient was admitted to ICU with acute ARDS in a heavily severe condition. The medical history showed obesity, chronic ischemic heart disease, arterial hypertension and cardiac arrest (2011). The patient was admitted to the rehabilitation unit in the post-acute stage of infection, and was using passive oxygen therapy with oxygen flow set to 4 l/min. During the qualification for therapy the patient was tested using a questionnaire which consisted of clinical tests such as 6MWT, MRC, 30CST and FIM scale. Furthermore, the lungs were examined using spirometry. Identical measurements were being used every 2 weeks of the therapy process. After 8 weeks of physiotherapeutic procedure there was a significant increase of score in 6-MWT which upgraded by 750%. Systematic improvement was also visible in dyspnoea and fatigue, which completely surceased after finishing the therapeutic process. Functional state of the patient improved considerably which is shown by 30CST score, improved by 380%. Spirometry score analysis shows FVC, FEV1 and Tiffeneau-Pinelli index improve respectively by 40%, 53% and 9.6%.
Summary. The therapeutic program based on pulmonary rehabilitation, aerobic and resistance training and patient’s education looks very promising. Implemented procedure contributed to the patient’s relatively quick recovery to a pre-COVID-19 state. Patient’s physical and pulmonary efficiency were noticed, exertional tolerance increased, dyspnoea and fatigue gave way which all combined led to improved functional efficiency. Pulmonary system function was also enhanced which was demonstrated by spirometry.

Key words:
SARS-CoV-2, COVID-19, physiotherapy, rehabilitation

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite straipsnį anglų kalba nemokamai

Development of a functional training protocol to improve lower limb motor recovery in early sub-acute stroke patients

Meenakshi Jharbade, Sivakumar Ramachandran, Shankar V, John M Solomon


Meenakshi Jharbade, Sivakumar Ramachandran, Shankar V, John M Solomon – Development of a functional training protocol to improve lower limb motor recovery in early sub-acute stroke patients. Fizjoterapia Polska 2022; 22(1); 234-239

Streszczenie
Abstract
Background. Functional training is a common intervention practiced in stroke rehabilitation. The efficacy of lower limb functional training to improve functions has been widely tested in patients with chronic stroke. Improvement in function generally does not reflect changes in motor recovery. The effect of this training on motor recovery has been less explored. Moreover, a standard protocol for lower limb functional training is elusive in literature.
Aim. To develop an intervention protocol of functional training for lower extremity to improve motor recovery and functions in acute and early subacute stroke patients.
Methods. Study was conducted in two phases. First phase involved literature review to identify the components for functional training for lower extremity in patients with stroke. Second phase involved two rounds of Delphi survey to design an intervention protocol. First round of Delphi survey was conducted to identify the functions of lower extremity that can be used as components of training and second round was conducted to receive the consensus on activities of lower extremity which can be practiced in acute and early subacute stroke patients.
Results. Functions of lower extremity and exercises of functional training which received consensus of atleast 70% and above in Delphi survey are selected to design the protocol. Weight-bearing, postural control, sit to stand, stepping, walking, standing, manipulation function was selected to design activities for functional training.
Conclusion. A Functional training protocol was developed with activities for weight bearing, postural control, manipulation and walking function.
Key words:
stroke, physiotherapy, functional training, rehabilitation, task oriented exercise
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite straipsnį anglų kalba nemokamai

Vibrotherapy in respiratory disorders, including COVID-19

Rafał Aleksander Guzik, Alicja Pasterczyk-Szczurek

R. A. Guzik, A. Pasterczyk-Szczurek – Vibrotherapy in respiratory disorders, including COVID-19. Fizjoterapia Polska 2021; 21(4); 174-182

Abstract
Successfully used for years in the rehabilitation of various diseases, the techniques of manual vibration massage and therapeutic vibrations generated by medical devices distinguish a new type of physical therapy – vibrotherapy. Therapeutic vibration stimulates blood and lymph circulation, the neuromuscular system, and, in the form of respiratory vibration therapy, helps clear airways of secretions and strengthens respiratory muscles, improving tissue oxygenation in patients with cystic fibrosis and, more recently, in patients with chronic obstructive pulmonary disease or coronavirus 2019 disease (COVID-19). Although the use of respiratory vibration therapy is well established in cystic fibrosis, it has yet to be sufficiently studied in other pulmonary disorders, and since the clinical potential of respiratory vibration therapy is broad, the authors of this literature review wish to point out that it should not be neglected. Particularly in automated form during pandemic times, as in the case of the COVID-19 pandemic – hindering rehabilitation services, quarantine isolations – respiratory vibration therapy can be crucial in rehabilitation, enriching both hospital and home physiotherapy offers.
Key words:
vibrotherapy, whole body vibration, COVID-19, rehabilitation, respiratory disorders
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite straipsnį anglų kalba nemokamai
1 2 3 … 9