Robotų pagalba vykdomo ėjimo mokymo dažnumo įgyvendinamumo ir poveikio vaikų, sergančių diplegine cerebrine paralyže, ėjimo funkcijoms tyrimas – Vienas aklas, atsitiktinės imties pilotinis tyrimas

Moza Obaid Saeed Alyahyaee, Jinwoong Cheong, Meeyoung Kim

Moza Obaid Saeed Alyahyaee, Jinwoong Cheong, Meeyoung Kim – The feasibility and effect of robot-assisted gait training frequency on gait functions in children with cerebral palsy – A single blinded, randomized pilot study –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(1); 297-303

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG2EF8iRS

Santrauka
Įvadas. Šio tyrimo tikslas yra ištirti robotų pagalba vykdomo ėjimo mokymo (RAGT) dažnumo įgyvendinamumą ir poveikį vaikų, sergančių diplegine cerebrine paralyže (CP), ėjimo funkcijoms. Mes hipotetizavome, kad RAGT su padidintu dažnumu (4 kartus per savaitę) duos didesnių pagerėjimų nei RAGT su įprastiniu dažnumu (2 kartus per savaitę).
Medžiaga ir metodai. Keturiolika dalyvių, sergančių diplegine CP, buvo priskirti dviem grupėms, kurios gavo tik RAGT skirtingais dažnumais. Gydymo grupė (TG) gavo 24 sesijas, o kontrolinė grupė (CG) per 6 savaites gavo tik 12 sesijų. Buvo vertinamas bendrasis motorinių funkcijų matavimas (GMFM) D, GMFM E, ėjimo atstumas (6 minučių ėjimo testas), greitis (10 metrų ėjimo testas), pusiausvyra (Vaikų pusiausvyros skalė) ir ėjimo kokybė (Edinburgo vizualaus ėjimo įvertinimas). Duomenys buvo renkami du kartus, prieš ir po RAGT intervencijos laikotarpio. Taip pat buvo vertinamas įgyvendinamumas pagal saugumą, verbavimo, laikymosi ir prisirišimo rodiklius.
Rezultatai. Abu grupėse buvo reikšmingas pagerėjimas GMFM D, GMFM E, ėjimo atstume, pusiausvyroje ir ėjimo kokybėje (p < 0,05). Tik TG grupėje žymiai pagerėjo ėjimo greitis. Skirtumas ėjimo kokybėje buvo didesnis TG grupėje (p < 0,01) palyginti su CG grupe (p < 0,05). Verbavimo rodiklis buvo 70%. 100% verbuotų dalyvių laikėsi ir vykdė intervenciją. Neigiamų reiškinių nebuvo pranešta.
Išvada. RAGT su padidintu dažnumu gali sukelti didesnį ėjimo funkcijų pagerėjimą nei RAGT su įprastiniu dažnumu vaikams, sergantiems diplegine CP.
Raktiniai žodžiai
reabilitacija, robotika, vaikščiojimas, cerebrinė paralyžė
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Sensacinės integracijos su vestibulinės sistemos sąveika kaip sudėtinės kūdikio, turinčio klausos praradimą, rehabilitacijos dalis

Maria Dąbrowska, Maciej Biernacki

 

Maria Dąbrowska, Maciej Biernacki – Sensory integration of the vestibular system as a component of complex rehabilitation of a child with hearing loss. Fizjoterapia Polska 2023; 23(4); 140-143

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG20AA4A

Santrauka
Įvadas. Vestibulinė sistema yra viena iš svarbiausių žmogaus jutimo sistemų, morfologiškai susijusi su klausos sistema. Fetus pradeda reaguoti į garsą maždaug 16-osios savaitės vystymosi metu, o jo vidaus ausies vystymasis prasideda nuo 4-osios savaitės. Garsų tinkamas suvokimas ir apdorojimas lemia kalbos vystymąsi ir supratimą. Klausos organas gali būti pažeidžiamas vaisiaus vystymosi, gimimo ar po gimimo laikotarpio metu. Klausos organo pažeidimas daro įtaką jutimo sistemų integracijai. Sąveikos su jutimo integracija mokymas gali būti sėkmingai įtrauktas kaip klausos praradusio vaiko integruotosios rehabilitacijos dalis.
Tikslas. Darbe aprašoma jutimo integracija, naudojama kalbos ir klausos terapijoje. Įtraukti klausos pratimų pavyzdžiai. Terapija buvo atlikta 2019-2021 metais Lenkijos Klubų „Niekurčių“ Toruń ir Bydgoszcz įstaigose.
Klausos organo rehabilitacija. Klausos organas gali būti pažeidžiamas vaisiaus vystymosi, gimimo ar po gimimo laikotarpiu. Klausos organo rehabilitacija prasideda tuoj pat, kai pažeidimas yra pripažįstamas. Kartais vaikas, gavęs klausos aparatą arba kochlinį implantą, kartais netgi prieš tai, siunčiamas į kalbos ir klausos terapiją. Plačiai suprantamoje rehabilitacijoje, jei reikia sudėtingo veiksmo, įtrauktos fizinė terapija ir jutimo integracija, kuriai atlikta Lenkijos Klubų „Niekurčių“ Toruń ir Bydgoszcz įstaigose.
Sąveika su jutimo integracija klausos neturinčių vaikų. Klausos praradusiais vaikais kartu su kalbos, pedagoginėmis ir psichologinėmis terapijomis atliekamos kitos terapijos, tokios kaip jutimo integracija, fizinė terapija ar kitos, priklausomai nuo vaiko poreikių.
Išvada. Garsų pratimai, taikant sąveiką su jutimo integracija koncepciją kartu su kitais terapijos būdais, gali būti naudojami kaip klausos praradusio vaiko sudėtinės rehabilitacijos dalis.
Raktažodžiai:
jutimo integracija, rehabilitacija, vaikų fizinė terapija, klausos praradimas
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Clinico-hemodynamic and psycho-cognitive parallels of internal picture of health correction in the process of restorative treatment and rehabilitation of patients with ST-segment elevation myocardial infarction

Roxolana Nesterak, Igor Vakalіuk, Jacek Łuniewski, Jan Szczegielniak

R. Nesterak, I. Vakalіuk, J. Łuniewski, J. Szczegielniak – Clinico-hemodynamic and psycho-cognitive parallels of internal picture of health correction in the process of restorative treatment and rehabilitation of patients with ST-segment elevation myocardial infarction. Fizjoterapia Polska 2019; 19(3); 158-166

Abstract
Aim. The aim of this research was to determine the clinical-hemodynamic and psychologic-cognitive parallels of correction of internal picture of health in the process of restorative treatment and rehabilitation of patients with ST-segment elevation myocardial infarction.
Materials and methods. The study included 141 patients with STEMI. They were divided into the following groups: 63 patients with the use of conservative treatment, and 78 patients with invasive treatment tactics – percutaneous coronary intervention (PCI). Depending on the applied methods of restorative treatment and rehabilitation, each group of patients was divided into subgroups. Patients of the first subgroup were given traditional treatment; in the second subgroup of patients, in addition to traditional treatment, the training with optimization of the IPH in the form of the “Program of clinical-psychological rehabilitation of cardiological patients by optimisation of the internal picture of health” was used.
Results. The use of the “Program of clinical-psychological rehabilitation of cardiologic patients by optimization of the internal picture of health” increases the clinical efficacy of post-infarction period management, increases tolerance to physical activity measured in 6MWT, reduces manifestations of myocardial ischemia, and in general, increases the quality of life in patients with ST-segment elevation myocardial infarction.
Conclusions. “Program of clinical-psychological rehabilitation of cardiologic patients by optimization of the internal picture of health” can be effectively used in clinical practice.

Key words:
myocardial infraction, rehabilitation, psychology

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite straipsnį anglų kalba nemokamai

Masažo efektyvumo įvertinimas kartu su kitomis reabilitacijos procedūromis stuburo skausmo sindromui gydyti

Monika Molga, Damian Durlak

M. Molga, D. Durlak – Evaluation of the effectiveness of massage therapy in combination with other rehabilitation treatments in the treatment of back pain syndrome. Fizjoterapia Polska 2019; 19(2); 46-58

Abstract
Objective. The objective of the study was to evaluate the effectiveness of classic massage therapy in combination with other rehabilitation treatments and its influence on the reduction of pain intensity in people diagnosed with back pain syndrome.
Material and method. The study was conducted using a questionnaire form at the HIPOKRATES clinic in Krakow. The study involved 150 people who underwent massage therapy, and physiotherapy and kinesitherapy treatment recommended by a physician. To assess the effectiveness of massage therapy in combination with other treatments, the degree of pain intensity was determined in all patients using the VAS visual analog scale before and after completed rehabilitation. The questions also concerned the duration of back pain, knowledge of the principles of ergonomics, use of other treatments besides massage therapy, the time after which the pain was reduced and the duration of positive effects, the effects of massage therapy combined with other rehabilitation treatments, and well-being.
Results. On average, in people using rehabilitation, pain symptoms began to decrease after the fourth treatment. After a series of treatments, most of the respondents experienced improved functioning in everyday life, and pain and increased muscle tone decreased. The patients’ well-being improved considerably, and the dose of painkillers taken was reduced.
Conclusions. Massage therapy in combination with kinesiotherapy and physiotherapy is an effective form of therapy for the treatment of back pain syndrome.

Key words:
back pain, massage therapy, rehabilitation

 

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite straipsnį anglų kalba nemokamai