Tag: fizjoterapia

Skuteczność techniki manipulacji tkanek miękkich a ćwiczeń terapeutycznych w niewydolności żylnej u kobiet po ciąży

Jenifer Augustina S, Kamalakannan M, Radhika S, Dhanusia S, Bharathi Ravichandran

Jenifer Augustina S, Kamalakannan M, Radhika S, Dhanusia S, Bharathi Ravichandran – Efficacy of soft tissue manipulation technique vs therapeutic exercise for an inadequate venous supply in women after pregnancy –  Fizjoterapia Polska 2025; 25(1); 67-70

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG007DZPX0

Streszczenie
Wprowadzenie. Niewydolność żylna jest spowodowana pierwotnymi problemami w ścianie naczyniowej i strukturze zastawek, a także ich niewydolnością. Dodatkowo, na osłabienie napięcia i struktury naczyń krwionośnych wpływają czynniki takie jak zmiany hormonalne, ciąża, otyłość, brak aktywności fizycznej, siedzący tryb pracy oraz stosowanie doustnych środków antykoncepcyjnych.
Cel. Celem niniejszego badania jest porównanie wpływu techniki manipulacji tkanek miękkich i ćwiczeń terapeutycznych na niewydolność żylną u kobiet po porodzie.
Metodyka. W badaniu wzięło udział trzydzieści osób, które spełniły kryteria włączenia i wyłączenia. Zostały one losowo przydzielone do dwóch grup, w których stosowano jedną z dwóch interwencji fizjoterapeutycznych. Do oceny skuteczności terapii wykorzystano skale NPRS i SF-36, analizując poprawę przepływu krwi żylnej przed i po 10 tygodniach terapii.
Wyniki. W obu grupach zaobserwowano istotną poprawę wyników w skalach NPRS i SF-36, co wskazuje na skuteczność zarówno terapii manualnej uwalniania mięśniowo-powięziowego, jak i ćwiczeń terapeutycznych. Jednak terapia manualna uwalniania mięśniowo-powięziowego była znacznie bardziej efektywna w poprawie przepływu krwi żylnej.
Wnioski. Badanie potwierdza, że zarówno manipulacja tkanek miękkich, jak i ćwiczenia terapeutyczne poprawiają przepływ krwi żylnej. Jednak technika manipulacji tkanek miękkich była zdecydowanie bardziej skuteczna niż ćwiczenia terapeutyczne.
Słowa kluczowe
fizjoterapia, niewydolność żylna, połóg, terapia manualna, ćwiczenia terapeutyczne
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Pobierz bezpłatnie artykuł w j. angielskim

Porównanie skuteczności terapii laserowej z ćwiczeniami wzmacniającymi mięśnie dna miednicy i terapią interferencyjną w redukcji bólu dolnego odcinka pleców po porodzie

Jenifer Augustina S., Kamalakannan M, Dhanusia S, Bharathi Ravichandran

Jenifer Augustina S., Kamalakannan M, Dhanusia S, Bharathi Ravichandran – Comparing the effectiveness of laser therapy with pelvic floor strengthening exercises and interferential therapy in reducing postpartum low back pain –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(5); 432-435

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG020C9HJ7

Streszczenie Tło. Ból dolnego odcinka pleców po porodzie jest powszechnie zgłaszanym dyskomfortem wśród kobiet i ma wieloczynnikową etiologię. Fizjoterapia w trakcie i po ciąży pomaga rozwiązać różne dolegliwości związane z ciążą i połogiem, które wpływają na codzienne funkcjonowanie matki. Cel. Celem badania jest porównanie skuteczności terapii laserowej z ćwiczeniami wzmacniającymi mięśnie dna miednicy i terapią interferencyjną w redukcji bólu dolnego odcinka pleców po porodzie Metodologia. Badanie objęło 30 osób, które zostały wybrane na podstawie kryteriów włączenia i wykluczenia i losowo przydzielono do dwóch grup otrzymujących dwie interwencje fizjoterapeutyczne. Obu grupom zalecono stosowanie ciepłych okładów. Skala NPRS i indeks niepełnosprawności Oswestry zostały wykorzystane do analizy efektów interwencji, porównując nasilenie objawów związanych z bólem dolnego odcinka pleców przed i po zastosowaniu przydzielonego leczenia przez 4 tygodnie. Wyniki. Znaczące różnice w skali NPRS i indeksie ODI zauważono w obu grupach, wskazując na skuteczność zarówno terapii laserowej z ćwiczeniami, jak i IFT. Jednak terapia laserowa z ćwiczeniami była bardziej skuteczna w redukcji bólu i zapobieganiu dalszym dolegliwościom w porównaniu do IFT. Wnioski. Wnioski z badania stwierdzają, że zarówno terapia laserowa z ćwiczeniami, jak i IFT zmniejszyły nasilenie bólu, przy czym terapia laserowa z ćwiczeniami wzmacniającymi mięśnie dna miednicy była porównywalnie bardziej skuteczna niż IFT.
Słowa kluczowe fizjoterapia, poporodowa, NPRS, indeks niepełnosprawności Oswestry, ćwiczenia wzmacniające
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Pobierz bezpłatnie artykuł w j. angielskim

Związek między uzależnieniem od smartfonów a stresem psychicznym, jakością życia i jakością snu wśród studentów uniwersytetów

Ahmed Abdelmoniem Ibrahim

Ahmed Abdelmoniem Ibrahim – The relationship between smartphone addiction and psychological distress, quality of life and sleep quality among university students –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(5); 392-395

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG020C2YQT

Streszczenie Tło. Studenci medycyny, którzy śpią mniej z powodu korzystania ze smartfonów, mogą doświadczać poważnych skutków zdrowotnych, które negatywnie wpływają na ich naukę. Badanie zostało zaprojektowane, aby zbadać związek między uzależnieniem od telefonów a stresem psychicznym, jakością życia i jakością snu wśród studentów nauk medycznych. Metodologia. Badanie przeprowadzono na 121 studentach medycyny Uniwersytetu w Hail, wykorzystując Skalę Uzależnienia od Smartfonów – Krótką Wersję (SAS-SV), Skalę Stresu Psychologicznego Kesslera (K10), Kwestionariusz Jakości Życia – Krótka Forma 36, oraz Indeks Jakości Snu Pittsburgh (PSQI) od lutego do maja 2024 roku. Wyniki. Średni wiek studentów wynosił 22,9 ± 4,7. Mężczyzn było 88, co stanowiło 72,7% całej próby, a kobiet 33, co stanowiło 27,3%. Analiza korelacji wykazała pozytywny związek między SAS-SV a K10, słabą jakością życia i słabą jakością snu; ponadto model regresji wykazał wysoki stopień przewidywania, wykazano wyższy poziom (R = 0,672) dla SAS-SV, a R2 wynosiło 0,593. Wnioski. Uzależnienie od smartfonów zwiększa ryzyko problemów zdrowotnych, problemów psychicznych i problemów związanych ze snem dla studentów kolegiów medycznych.
Słowa kluczowe fizjoterapia, poporodowa, NPRS, indeks niepełnosprawności Oswestry
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Pobierz bezpłatnie artykuł w j. angielskim

Skausmo terapija raiteliams – kineziterapinė intervencija

Gabriela Škrečková, Matúš Kozel, Eva Lukáčová, Martina Čerevková, Alexander Kiško

Gabriela Škrečková, Matúš Kozel, Eva Lukáčová, Martina Čerevková, Alexander Kiško – Pain therapy in horseback riders – physiotherapeutic intervention –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(4); 418-422

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG01A8H2J3

Santrauka
Įvadas. Jodinėjimas yra sudėtinga fizinė veikla, daranti reikšmingą įtaką raitelio fizinei ir psichinei sveikatai. Laikysenos trūkumas gali neigiamai paveikti raitelio fizinę sveikatą ir jojimo techniką.
Tikslas. Tyrimo tikslas buvo įvertinti trijų mėnesių kineziterapinės intervencijos poveikį apatinių galūnių stabilumui ir mobilumui, liemens ir dubens raumenų aktyvavimui bei skausmo tam tikrose kūno vietose sumažėjimui.
Metodai. Tyrime dalyvavo 15 neprofesionalių raitelių, kurių vidutinis amžius buvo 25,26 metų, ir kurie per pastaruosius trejus metus jodinėjo bent 2 dienas per savaitę. Tyrimo dalyviai atliko pradines ir galutines matavimus per 3 mėnesių laikotarpį. Vertinti buvo čiurnos, kelio ir klubo stabilumas bei mobilumas, gebėjimas generuoti ir palaikyti pilvo vidinį slėgį bei apatinės nugaros dalies skausmo dažnis prieš ir po kineziterapinės intervencijos.
Rezultatai. Po trijų mėnesių intervencijos buvo pastebėtas klubo sąnario testo (FABER), įtempimo testo, laiko ir pusiausvyros bei SEBT testo pagerėjimas. Kelio išorinio streso teste prieš ir po kineziterapijos nebuvo pastebėtas nei pagerėjimas, nei pablogėjimas. Čiurnos sąnario stabilumas buvo patvirtintas laiko ir pusiausvyros testu (66,67 % pagerėjimas) ir SEBT testu (32,67 % pagerėjimas). Pradinių matavimų metu respondentai jautė didžiausią skausmą klubo sąnaryje (vid. 1,53), o mažiausią skausmą – čiurnos sąnaryje (vid. 0,33). Ryškiausi pokyčiai pastebėti po juosmeninės stuburo dalies intervencijos.
Išvada. Laikysenos stabilumo ir laikysenos gerinimas naudojant kompensacinius pratimus, korekcines priemones ir tinkamą techniką yra itin svarbūs sėkmingam ir saugiam jojimui.

Raktažodžiai
Raitelis, kineziterapija, skausmas, stabilumas

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Pobierz bezpłatnie artykuł w j. angielskim

Išsekimo sindromas tarp Egipto fizinių terapeutų nudegimų skyriuose

Mohamed Bayoumi Ibrahim Bayoumi, Ahmed Mohamed Nagy, Saher Lotfy El Gayar, Shaimaa Mohamed Metawee, Nehad Mohamed AbdElnabi Mousa, Heba Mohamed Mohamady

Mohamed Bayoumi Ibrahim Bayoumi et al. – Burnout among Egyptian physical therapists in burn departments –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(4); 129-135

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG01A8Q4R1

Santrauka

Pagrindas. Išsekimo sindromas yra dažnas sveikatos priežiūros specialistų sutrikimas, turintis įtakos jų gyvenimo kokybei ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Fiziniai terapeutai nudegimų skyriuose yra ypač pažeidžiami išsekimo dėl įvairių streso veiksnių.
Tikslas. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti fizinių terapeutų, dirbančių nudegimų skyriuose, patiriamą išsekimo laipsnį.
Dizainas. Tyrime naudotas skerspjūvio tyrimo metodas.
Metodai. Tyrime dalyvavo 520 fizinių terapeutų, dirbančių Egipto ligoninių nudegimų skyriuose, jų amžius buvo nuo 24 iki 44 metų. Išsekimas buvo vertinamas naudojant Maslach Išsekimo Inventorių – Žmonių Paslaugų Tyrimą (MBI-HSS).
Rezultatai. Iš viso tyrime dalyvavo 520 fizinių terapeutų, iš kurių apie 50 % buvo 30–40 metų amžiaus, o apie 44,9 % turėjo bakalauro laipsnį. Moterys sudarė 63,3 %. Remiantis MBI-HSS rezultatais, 73,5 % respondentų rodė emocinio išsekimo (EE) požymius, o 44 % rodė depersonalizacijos (DP) išsekimo požymius. Be to, 51 % respondentų pranešė apie mažą asmeninį pasitenkinimą (PA) pagal šią skalę. Rezultatai patvirtino, kad vyrai dažniau patiria depersonalizaciją nei moterys ir mažiau patenkinti savo profesiniais pasiekimais.
Išvada. Fiziniams terapeutams, dirbantiems nudegimų skyriuose, būdingas ryškus išsekimas. Norint įvertinti išsekimo poveikį nudegimų skyriuose dirbantiems fiziniams terapeutams ir sukurti strategijas, skirtas jį mažinti, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Raktiniai žodžiai
fizinė terapija, išsekimo sindromas, Maslach išsekimo inventorius, nudegimų skyrius

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Naratyvinė apžvalga apie kineziterapijos vaidmenį gydant raumenų ir skeleto sutrikimus

Hind Humid Alshuweihi, Alham Al-Sharman, Walid Kamal Abdelbasset

 

Hind Humid Alshuweihi, Alham Al-Sharman, Walid Kamal Abdelbasset – A narrative review on the role of physiotherapy in musculoskeletal disorders –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(3); 367-372

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG020AK7N

Santrauka:
Raumenų ir skeleto sutrikimai apima platų sutrikimų spektrą, kurie pažeidžia kaulus, raumenis, sąnarius, raiščius ir sausgysles visame kūne. Šiuos sutrikimus gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant sužalojimus, pervargimą, senėjimą, genetinį polinkį ir sistemines ligas, tokias kaip artritas. Raumenų ir skeleto sutrikimų valdymas paprastai reikalauja daugiadisciplininio požiūrio, apimančio medicinines intervencijas, kineziterapiją, ergoterapiją, skausmo valdymą ir gyvenimo būdo pokyčius. Gydymo tikslas yra palengvinti simptomus, pagerinti funkciją, užkirsti kelią tolesniems pažeidimams ir pagerinti bendrą savijautą. Šioje apžvalgoje nagrinėjama kineziterapijos reikšmė gydant raumenų ir skeleto sutrikimus, siūlant intervencijas, tokias kaip judesio terapija, manualinė terapija, fizioterapinės procedūros ir pacientų švietimas. Kineziterapeutai pritaiko gydymo planus individualiems poreikiams, skatina atsigavimą ir optimizuoja ilgalaikius rezultatus. Prevencijos strategijos, įskaitant sveiko gyvenimo būdo palaikymą, tinkamą ergonomiką, reguliarius pratimus ir traumų prevencijos programas, yra būtinos siekiant sumažinti raumenų ir skeleto sutrikimų riziką. Keli tyrimai parodė kineziterapijos veiksmingumą gydant raumenų ir skeleto sutrikimus, o daugybė įrodymų patvirtina kineziterapijos integraciją į gydytojų vadovaujamą priežiūrą kaip veiksmingą būdą gydyti šiuos sutrikimus, pagerinti gydymo rezultatus, sumažinti sveikatos priežiūros naudojimą, padidinti pacientų pasitenkinimą ir užtikrinti ilgalaikę naudą pacientams.
Apskritai, ankstyva diagnozė, visapusiškas gydymas ir nuolatinė priežiūra yra raktas į veiksmingą raumenų ir skeleto sutrikimų valdymą ir sergančiųjų gyvenimo kokybės gerinimą.

Raktiniai žodžiai:
raumenų ir skeleto sutrikimai, kineziterapija, pratimai

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Fizioterapinio gydymo, pagrįsto pasirinktais neurofiziologiniais vertinimo metodais, poveikis paciento po C1 ir C2 lygio traumos gyvenimo kokybei ir funkcinei būklei: atvejo tyrimas

Przemysław Wdowiak, Karolina Karska, Katarzyna Słowińska-Karska, Agnieszka Dębiec-­Bąk, Marzena Supińska

 

Przemysław Wdowiak, Karolina Karska, Katarzyna Słowińska-Karska, Agnieszka Dębiec­Bąk, Marzena Supińska – The impact of physiotherapeutic management based on selected neurophysiological assessment methods on the quality of life and functional status in a patient after C1 and C2 level trauma: A Case Study –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(3); 6-14

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG020AR37

Santrauka
Nugaros smegenų sužalojimas (SCI) dažnai siejamas su lėtiniais sutrikimais, kurie sukelia funkcinių problemų sensorimotorinėje sistemoje. Ankstyva, išsami ir nuolatinė fizioterapija po nugaros smegenų sužalojimo, pradedant nuo priešoperacinio etapo, per keletą metų pagerina paciento funkcinę būklę ir nepriklausomybę. Medžiaga ir metodai: Pacientas yra 51 metų amžiaus kalnakasys, hospitalizuotas Neurochirurgijos skyriuje 4WSKzP Vroclave. Jis patyrė kaklo stuburo sužalojimą kasybos avarijoje. Be to, jam buvo nustatyta III tipo danties proceso lūžis su intrameduliarine dislokacija (1,2 cm) ir atlaso lanko lūžis be dislokacijos. Paciento funkcinė būklė buvo vertinama naudojant SCIM III, ASIA ir FIM skales. Tyrimo tikslas: Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti 4 metų fizioterapijos, pagrįstos neurofiziologiniais metodais, veiksmingumą ir jos naudą pacientui po C1 ir C2 lygio nugaros smegenų sužalojimo. Rezultatai: Per pirmuosius 36 terapijos mėnesius pastebėtas ryškus pojūčių pagerėjimas, su nedidele dominacija kairėje pusėje iki 24 mėnesio, po to vertės stabilizavosi. Trečią mėnesį buvo pastebėtas abiejų viršutinių galūnių raumenų jėgos nuolatinis padidėjimas, rodantis stabilų linijinį progresą. Nepriklausomybė kasdienėje veikloje, įvertinta pagal FIM skalę, taip pat rodė parametrų pagerėjimą iki 48 terapijos mėnesio. Nepriklausomybė savęs priežiūroje, įvertinta pagal SCIM III skalę, pirmaisiais gydymo metais siekė 14 taškų, o gydymo pabaigoje pasiekė 20 taškų. Kvėpavimo funkcijos ir sfinkterio kontrolės vertinimas leidžia daryti išvadą, kad didžiausias pagerėjimas buvo pasiektas per pirmuosius 3 nepertraukiamo gydymo mėnesius, t.y. nuo 0 iki 17 taškų po 12 mėnesių; po 48 mėnesių pacientas surinko iš viso 40 taškų. Kalbant apie perėjimus namų aplinkoje, pagerėjimas buvo pastebėtas iki 12 terapijos mėnesio. Didžiausias mobilumo pokyčių greitis buvo pastebėtas per pirmuosius 2 gydymo metus. 36 ir 48 terapijos mėnesiais mobilumo pagerėjimas išliko šiek tiek didėjančios tendencijos. Išvados: Po sunkios SCI buvo pastebėtas teigiamas 4 metų fizioterapijos poveikis paciento funkcinei būklei ir nepriklausomybei. Dėl to jis galėjo savarankiškai vairuoti keleivinį automobilį.

Raktažodžiai
nugaros smegenų sužalojimas, fizioterapija, neurofiziologiniai metodai

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Virtualios realybės treniruočių kartu su kineziterapijos programa poveikis vaikams su tibijos iškilimo lūžiais: atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas

Amira. H. Mohammed, Samah. M. Sheha, Nader. I. Elsayed, Amira M. El-Gendy, Nehad A. Abo-zaid

Amira. H. Mohammed, Samah. M. Sheha, Nader. I. Elsayed, Amira M. El-Gendy, Nehad A. Abo-zaid – Virtual reality training combined with physical therapy program for children with tibial eminence fracture: a randomized controlled trial – Fizjoterapia Polska 2024; 24(2); 383-391

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG5608E5F

Santrauka
Pagrindimas
Tibijos iškilimo lūžis yra sužalojimas, susijęs su sąnario dalimi šalia tibijos platformos. Neoperacinis gydymas rekomenduojamas I ir II tipo lūžiams. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti virtualios realybės (VR) treniruočių kartu su kineziterapijos programa (PTP) poveikį vaikų, turinčių tibijos iškilimo lūžius, valdymui.

Metodai
Tyrime dalyvavo 48 vaikai, turintys tibijos iškilimo lūžius (I ir II tipo). Jų amžius buvo nuo 7 iki 14 metų. Kontrolinė grupė (G1) gavo tik kineziterapijos programą (PTP), o eksperimentinė grupė (G2) gavo tą pačią PTP ir virtualios realybės (VR) treniruotes, naudojant Wii sporto treniruotes. Abi grupės gavo gydymo protokolą šešis mėnesius iš eilės (3 sesijos per savaitę). Dalyviai buvo vertinami prieš ir po šešių mėnesių gydymo. Rezultatai buvo kelio sąnario judesio diapazonas (ROM) naudojant goniometrą, kelio skausmas naudojant vizualinę analoginę skalę (VAS) ir pusiausvyra naudojant Pediatrinę pusiausvyros skalę (PBS).

Rezultatai
Po gydymo buvo statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skausmo, PBS, kelio lenkimo ir tiesimo ROM abiejose grupėse (P reikšmė < 0.05). Taip pat buvo statistiškai reikšmingas skirtumas tarp PBS ir kelio lenkimo ROM tarp dviejų grupių (P reikšmė < 0.05), palankiau VR grupei.

Išvada
Šio tyrimo rezultatai atskleidžia fizinės terapijos kartu su VR vertę vaikų, turinčių tibijos iškilimo lūžius, reabilitacijoje. Virtuali realybė kartu su PTP pagerina šių vaikų kelio sąnario judesio diapazoną ir kūno stabilumą.

Raktiniai žodžiai
tibijos iškilimo lūžis, virtuali realybė, kineziterapija, reabilitacija, vaikai

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Pooperacinė reabilitacija ir grįžimo į sportą kriterijai po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos – Jungtinių Arabų Emyratų kineziterapeutų apklausa

Sara Atef Ali, Cecilia Ferreira Aquino, Achraf Ammar, Ashokan Arumugam

Sara Atef Ali, Cecilia Ferreira Aquino, Achraf Ammar, Ashokan Arumugam – Post-operative rehabilitation and return to sport criteria following anterior cruciate ligament reconstruction – a survey of physiotherapists in the United Arab Emirates – Fizjoterapia Polska 2024; 24(2); 344-355

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG5608IV0

Santrauka

Fonas. Reabilitacijos ir grįžimo į sportą (RTS) kriterijai po priekinio kryžminio raiščio (ACL) rekonstrukcijos skiriasi tarp kineziterapeutų skirtingose šalyse. Tačiau iki šiol nebuvo atlikta tyrimų apie pooperacinę reabilitaciją ir RTS kriterijus po ACL rekonstrukcijos, naudojamus Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) kineziterapeutų. Tikslas. Šio tyrimo tikslas – apibendrinti klinikinę praktiką ir RTS kriterijus, naudojamus kineziterapeutų, gydančių pacientus po ACL rekonstrukcijos JAE, ir ištirti veiksnius, susijusius su dažniausiai naudojamais RTS kriterijais. Medžiaga ir metodai. Elektroninė apklausa buvo išplatinta JAE kineziterapeutams. Klausimynas apėmė klausimus, susijusius su demografine informacija, klinikine praktika ir RTS kriterijais, naudojamais JAE kineziterapeutų. Rezultatai. Iš viso 108 kineziterapeutai savanoriškai dalyvavo tyrime. Tik apie 25% laikėsi nustatytų RTS kriterijų prieš leisdami grįžti į sportą. Apie 88% kineziterapeutų savo sprendimus dėl leidimo grįžti į sportą grindžia funkciniais vertinimais, tokiais kaip pusiausvyros testai, šuolio testai ir bėgimo bei sprinto biomechanika. Apie 47% kineziterapeutų teigė, kad RTS sprendimą priima daugiadisciplininė komanda. Tyrimas parodė, kad dažniausiai naudojami RTS kriterijai neturėjo reikšmingos koreliacijos su tokiais parametrais kaip akademinė padėtis, darbo patirtis, tautybė, specialybės sertifikatai ar JAE kineziterapeutų licencijos tipas. Išvada. Dauguma JAE kineziterapeutų savo klinikinėje praktikoje nesilaikė labiausiai rekomenduojamų RTS kriterijų po ACL rekonstrukcijos, ir nė vienas iš vertintų su kineziterapeutu susijusių veiksnių neturėjo reikšmingos asociacijos su RTS kriterijais po ACL rekonstrukcijos.

Raktiniai žodžiai

priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcija, reabilitacija, klinikinis sprendimų priėmimas, kineziterapija, grįžimo į sportą kriterijai

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Tyrinėjant lėtinių nugaros skausmų kineziterapijos intervencijas: smūginės bangos terapijos vaidmuo

Maram Maki, Shima A. Mohammad Zadeh, Tamer M. Shousha

Maram Maki, Shima A. Mohammad Zadeh, Tamer M. Shousha – Exploring physiotherapy interventions for chronic back pain: the role of shockwave therapy – Fizjoterapia Polska 2024; 24(2); 178-182

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG5608NP7

Santrauka
Lėtinis nespecifinis apatinės nugaros dalies skausmas (LBP) kelia didelį pasaulinį sveikatos iššūkį, reikalaujantį daugiaplanės intervencijos efektyviam valdymui. Kineziterapija, su savo integruotu požiūriu, atlieka pagrindinį vaidmenį sprendžiant lėtinio LBP sudėtingumą, naudodama įvairias priemones, tokias kaip mankštos ir judėjimo terapija, manualinės terapijos bei švietimas kartu su gyvenimo būdo korekcijomis. Kognityvinė funkcinė terapija (CFT) išsiskyrė kaip perspektyvi, į pacientą orientuota intervencija, pabrėžianti individualizuoto požiūrio svarbą. Tačiau vis dar išlieka iššūkiai teikiant efektyvias, individualizuotas gydymo programas, dėl kurių gali atsirasti intervencijų perteklius arba nepakankamumas. Ekstrakorporinė smūginės bangos terapija (ESWT) pritraukė dėmesį kaip nauja terapinė intervencija lėtiniams nugaros skausmams gydyti, naudojant aukštos energijos smūgines bangas, kurios skatina gijimo procesus ir mažina skausmą. Nors ESWT rodo perspektyvumą gydant raumenų ir kaulų sistemos ligas ir įvairiuose tyrimuose indukuojant palankius efektus, jos specifinis taikymas lėtiniam apatinės nugaros dalies skausmui trūksta išsamių atsitiktinių klinikinių tyrimų, ypač kalbant apie radialinę ESWT. Dabartiniai įrodymai dažnai neatitinka aukščiausių įrodymais pagrįstos kineziterapijos standartų, o tai kelia iššūkių objektyviai vertinant plačiai praktikuojamų ESWT procedūrų klinikinį efektyvumą lėtiniam apatinės nugaros dalies skausmui gydyti. Apibendrinant, nors kineziterapija išlieka esminė valdant lėtinį nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą, įskaitant įvairias intervencijas, specifinis smūginės bangos terapijos vaidmuo ir efektyvumas, ypač lėtinių nugaros skausmų kontekste, reikalauja tolesnių išsamių tyrimų ir klinikinių tyrimų. Šioje apžvalgoje pabrėžiama, kad būtina atlikti išsamius tyrimus, siekiant nustatyti klinikinį smūginės bangos terapijos efektyvumą ir optimalų taikymą kineziterapijos protokoluose ilgalaikiam skausmo valdymui.

Raktiniai žodžiai
apatinės nugaros dalies skausmas, smūginės bangos terapija, kineziterapija

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Pobierz bezpłatnie artykuł w j. angielskim i j. polskim

1 2 3 … 17