młodszy wiek szkolny

Vaikų su plokščiais kojų tyrimas ir vertinimas iki mokyklinio amžiaus

Matúš Kozel, Gabriela Škrečková, Eva Lukáčová, Cyril Grus

Matúš Kozel, Gabriela Škrečková, Eva Lukáčová, Cyril Grus – Monitoring and evaluation of flat-feet in children of pre-school age and younger school age. Fizjoterapia Polska 2023; 23(4); 144-148

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG20AF33

Santrauka

Įžanga. Plokščių kojų problema vaikams iki mokyklinio amžiaus pastaruoju metu yra dažnai aptariama problema. Ši problema ypač sprendžiama atsižvelgiant į vaikų blogėjančią fizinę būklę ir bendrą sveikatą. Pėdos jutimo stimulių stoka lemia plokščios kojos lanko neteisingą vystymąsi, kuris vėliau tampa pastebimas kitose atramos-judėjimo sistemos dalyse.

Tikslas. Tyrimo tikslas buvo stebėti vaikų plokščių kojų dabartinę būklę.

Metodas. Mūsų tyrimo metu stebėjome plokščių kojų atsiradimą vaikams iki mokyklinio (n:37; amžius ø: 5,22) ir mokyklinio amžiaus (n:52; amžius ø: 7,45). Tyrimui buvo įtraukti vaikai, amžiaus nuo penkių iki devynių metų. Naudojome tyrimo prietaisą “Podoscope” kojos lanko būklei tirti. Naudojome subjektyvųjį metodą “Chipaux – Šmířák” (CSI) pirštų atvaizdams vertinti. Kiekvienam vaikui visada buvo lyginami abu kojų. Rezultatai buvo vertinami aprašomaisiais statistikos metodais.

Rezultatai. Nustatėme, kad 70,79% visų vaikų abiejose kojose turi normaliai formuojamą ilgį kojos lanką. Darželio metais normalaus lanko kojos procentas abiejose kojose rodo, kad visų vaikų 64,86%. Mokykliniame amžiuje šis skaičius yra 73,08%. Tarp vaikų iki mokyklinio amžiaus buvo ir aukštakojis, kuris buvo nustatytas abiejose kojose 8 iš 89 vaikams. Plokščiakoja buvo nustatyta abiejose kojose 6,74% dalyvių. Darželio vaikų 8,11% turėjo plokščiąją koją abiejose kojose. Mokykliniame amžiuje 5,77% mokinių turėjo plokščiąją koją.

Išvados. Koja su amžiumi keičiasi. Tačiau negalima teigti, kad ji visada formuojasi fiziologiškai teisinga forma kiekvienu atveju. Darželio vaikai dažniausiai turi plokščiąją koją, nes šios įstaigos vaikai dar neturėjo laiko visiškai suformuoti kojos lanko. Būtina atsižvelgti į tai, kuriame metai vaikai lanko mokyklą. Mokyklinio amžiaus mokiniams, tai yra nuo pirmojo iki ketvirtojo būvio, yra visos trijų kojos lanko rūšys.

Raktažodžiai

plokščios kojos, darželinis amžius, mokyklinio amžiaus vaikai

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете

Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Występowanie wad postawy ciała u dzieci w młodszym wieku szkolnym

Izabela Wilmańska, Anna Paradecka, Jan W. Raczkowski

I. Wilmańska, A. Paradecka, J. W. Raczkowski. The occurrence of the failure body posture of children at primary school. FP 2015; 15(4); 64-73

Streszczenie
Cel pracy. Kompleksowa ocena postawy ciała dzieci w młodszym wieku szkolnym oraz określenie częstości występowania w populacji dzieci wad postawy. Oszacowanie wpływu wartość wskaźnika BMI na występowanie wad postawy względem płci oraz odpowiedź na pytanie czy z wiekiem wzrasta ilość wad.
Materiał i metodyka. Badaniami objęto 285 uczniów z klas I-III z łódzkiej szkoły podstawowej. Przedmiotem badań było 135 dziewczynek i 150 chłopców w wieku 6-9 lat. Przeprowadzono badanie metodą oglądową. Oceniano postawę ciała w płaszczyźnie strzałkowej i czołowej. Dokonano oceny dynamicznej chodu. Metodą sylwetkową dokonywano oceny zarysu krzywizn kręgosłupa i wysklepienia klatki piersiowej. Istotną częścią badania była obserwacja kształtu pleców w skłonie tułowia w przód wg testu Bertranda.
Wyniki. W badanej populacji dzieci z klas I-III stwierdzono duży odsetek wad postawy ciała – 30,53% badanej populacji to dziewczęta i 37,54% chłopcy z wadami postawy. Wykazano, że najczęstszym defektem postawy ciała dzieci w młodszym wieku szkolnym jest asymetryczne ustawienie łopatek. Dotyczyło to porównywalnie 37,77% dziewczynek i 31,33% chłopców. Najbardziej obciążoną występowaniem odchyleń od normy była grupa 7-latków. Nie wykazano istotnej zależności między wpływem wskaźnika BMI na wady postawy względem płci. Wykazano, że wartość wskaźnika BMI wpływa na koślawość kolan w badanej populacji.
Wnioski. Badania pokazują jak istotnym problemem są wady postawy u dzieci. Częstość ich występowania powinna zmobilizować do wykonywania badań przesiewowych w szkołach. To istotnie wpłynie na jak najszybsze wykrycie odchyleń od normy i zmobilizuje rodziców i opiekunów do pójścia na konsultację ortopedyczną czy rehabilitacyjną.