Tag: cerebrinis paralyžius

Vojta terapijos poveikis funkcinei nepriklausomybei vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi

Aleksandra Szynal, Martyna Brychcy, Anna Mickiewicz

Aleksandra Szynal, Martyna Brychcy, Anna Mickiewicz – The impact of Vojta therapy on the level of functional independence in children with cerebral palsy –  Fizjoterapia Polska 2026; 26(1); 84-92

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG2EFACOZI

Santrauka
Tyrimo tikslas. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti intensyvios, vienos savaitės trukmės reabilitacijos programos, pagrįstos Vojta terapija, poveikį funkcinei nepriklausomybei vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi (CP).
Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 20 vaikų nuo 1 iki 6 metų amžiaus, kuriems diagnozuotas CP ir kurie pagal GMFCS skalę priskirti III arba IV lygiui. Kiekvienas vaikas vienos savaitės laikotarpiu tris kartus per dieną gavo po 50 minučių Vojta terapijos. Poveikis buvo vertinamas prieš ir po reabilitacijos programos naudojant GMFM-66 ir WeeFIM skales. Tyrime taikytas prieš–po dizainas be kontrolinės grupės; nebuvo vykdoma paralelinė kontrolinės grupės stebėsena, o analizė vertino tų pačių vaikų pokyčius prieš ir po intervencijos.
Rezultatai. Statistinė analizė parodė reikšmingą bendrų balų padidėjimą abiejose skalėse (GMFM-66 ir WeeFIM) po terapijos. Tiriamojoje vaikų, sergančių CP, grupėje po vienos savaitės reabilitacijos programos GMFM-66 vidutinis balas padidėjo 5,4 %, o WeeFIM – 4,18 %. Didžiausi pagerėjimai nustatyti srityse, susijusiose su sudėtingesnėmis motorinėmis veiklomis.
Išvados. Tiriamojoje vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, grupėje po intensyvios vienos savaitės reabilitacijos programos, pagrįstos Vojta terapija, nustatytas trumpalaikis stambiosios motorikos funkcijos ir funkcinės nepriklausomybės pagerėjimas. Dėl kontrolinės grupės nebuvimo ir tęstinio Vojta terapijos taikymo už intensyvios programos ribų neįmanoma vienareikšmiškai priskirti stebimų efektų tik trumpalaikei intensyviai intervencijai. Rezultatus reikia vertinti viso reabilitacijos proceso kontekste.

Raktažodžiai
Vojta terapija, cerebrinis paralyžius, funkcinė nepriklausomybė

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Veidrodinės terapijos ir užduočių orientuoto mokymo poveikis rankų funkcijai tarp vienpusio cerebrinio paralyžiaus turinčių vaikų

Eman Wagdy, Marwa Taher Mohamed, Mariam Abdel Rahman Mohamed, Mai Abdelghani Eid, Marian Mamdouh Fayez

Eman Wagdy, Marwa Taher Mohamed, Mariam Abdel Rahman Mohamed, Mai Abdelghani Eid, Marian Mamdouh Fayez – Functional outcome of mirror therapy versus task oriented training on hand function in children with unilateral cerebral palsy –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(4); 343-350

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG01A8T4V2

Fonas：Vienpusis cerebrinis paralyžius (UCP) yra spazminio cerebrinio paralyžiaus forma, kuriai būdinga netipinė viršutinės galūnės padėtis, prasta akių-rankų koordinacija ir sumažėję įgūdžiai naudojant rankas. Šie simptomai gali apriboti vaiko gebėjimą dalyvauti kasdieninėje veikloje.
Tikslas：Palyginti veidrodinės terapijos ir užduočių orientuoto mokymo efektyvumą gerinant UCP sergančių vaikų rankų funkciją.
Metodai：Šešiasdešimt vaikų, sergančių UCP, buvo atsitiktinai suskirstyti į tris vienodas grupes. Kontrolės, veidrodinės terapijos (MT) ir užduočių orientuoto mokymo (TOT) grupėms buvo taikyta schematinė kineziterapijos programa. Veidrodinės terapijos ir užduočių orientuoto mokymo protokolai buvo taikomi atitinkamai MT ir TOT grupėms. Naudojant viršutinių galūnių įgūdžių kokybės testą (QUEST), dėžių ir blokų testą (BBT), universalų goniometrą ir pneumatiniu rankiniu dinamometru buvo vertinami viršutinių galūnių įgūdžiai, rankos judrumas, riešo prailginimo amplitudė bei bendras sukibimo stiprumas prieš intervenciją ir po jos. Intervencija buvo vykdoma tris dienas per savaitę, iš viso dvylika savaičių.
Rezultatai：Po intervencijos visose trijose grupėse reikšmingai pagerėjo visi vertinami rankų funkcijos rodikliai, o užduočių orientuoto mokymo grupė (TOT) parodė didesnį efektą.
Išvada：Užduočių orientuotas mokymas buvo veiksmingesnis už veidrodinę terapiją gerinant rankų funkciją vaikams su UCP.

Raktažodžiai：cerebrinis paralyžius, rankų funkcijos, veidrodinė terapija, užduočių orientuotas mokymas

Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Robotų pagalba vykdomo ėjimo mokymo dažnumo įgyvendinamumo ir poveikio vaikų, sergančių diplegine cerebrine paralyže, ėjimo funkcijoms tyrimas – Vienas aklas, atsitiktinės imties pilotinis tyrimas

Moza Obaid Saeed Alyahyaee, Jinwoong Cheong, Meeyoung Kim

Moza Obaid Saeed Alyahyaee, Jinwoong Cheong, Meeyoung Kim – The feasibility and effect of robot-assisted gait training frequency on gait functions in children with cerebral palsy – A single blinded, randomized pilot study –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(1); 297-303

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG2EF8iRS

Santrauka
Įvadas. Šio tyrimo tikslas yra ištirti robotų pagalba vykdomo ėjimo mokymo (RAGT) dažnumo įgyvendinamumą ir poveikį vaikų, sergančių diplegine cerebrine paralyže (CP), ėjimo funkcijoms. Mes hipotetizavome, kad RAGT su padidintu dažnumu (4 kartus per savaitę) duos didesnių pagerėjimų nei RAGT su įprastiniu dažnumu (2 kartus per savaitę).
Medžiaga ir metodai. Keturiolika dalyvių, sergančių diplegine CP, buvo priskirti dviem grupėms, kurios gavo tik RAGT skirtingais dažnumais. Gydymo grupė (TG) gavo 24 sesijas, o kontrolinė grupė (CG) per 6 savaites gavo tik 12 sesijų. Buvo vertinamas bendrasis motorinių funkcijų matavimas (GMFM) D, GMFM E, ėjimo atstumas (6 minučių ėjimo testas), greitis (10 metrų ėjimo testas), pusiausvyra (Vaikų pusiausvyros skalė) ir ėjimo kokybė (Edinburgo vizualaus ėjimo įvertinimas). Duomenys buvo renkami du kartus, prieš ir po RAGT intervencijos laikotarpio. Taip pat buvo vertinamas įgyvendinamumas pagal saugumą, verbavimo, laikymosi ir prisirišimo rodiklius.
Rezultatai. Abu grupėse buvo reikšmingas pagerėjimas GMFM D, GMFM E, ėjimo atstume, pusiausvyroje ir ėjimo kokybėje (p < 0,05). Tik TG grupėje žymiai pagerėjo ėjimo greitis. Skirtumas ėjimo kokybėje buvo didesnis TG grupėje (p < 0,01) palyginti su CG grupe (p < 0,05). Verbavimo rodiklis buvo 70%. 100% verbuotų dalyvių laikėsi ir vykdė intervenciją. Neigiamų reiškinių nebuvo pranešta.
Išvada. RAGT su padidintu dažnumu gali sukelti didesnį ėjimo funkcijų pagerėjimą nei RAGT su įprastiniu dažnumu vaikams, sergantiems diplegine CP.
Raktiniai žodžiai
reabilitacija, robotika, vaikščiojimas, cerebrinė paralyžė
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Virtuali realybė prieš balanso bėgį vaikų, sergančių spastine hemiplegine cerebrine paralyže, vaikščiojimo našumui: Atsitiktinis kontroliuojamas palyginamasis tyrimas

Mohanad M. Madboly, Khaled A. Olama, Hamada E. Ayoub, Doha H. Al-Afify, Doaa Saeed, Walaa A. Abd El-Nabie

Mohanad M. Madboly, Khaled A. Olama, Hamada E. Ayoub, Doha H. Al-Afify, Doaa Saeed, Walaa A. Abd El-Nabie – Virtual reality versus balance beam on walking performance in children with spastic hemiplegic cerebral palsy: A randomized controlled comparative trial –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(1); 222-228

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG2EF8E30

Santrauka
Įvadas. Virtuali realybė ir balanso bėgis plačiai pripažįstami kaip labai sėkmingas metodas, skirtas gerinti balansą bei vaikščiojimo našumą tarp vaikų, sergančių hemiplegine cerebrine paralyže (CP). Tikslas. Šio tyrimo tikslas buvo palyginti virtualios realybės ir balanso bėgio poveikį vaikščiojimo našumui (balansui ir funkcinei vaikščiojimo gebėjimui) vaikams, sergantiems hemiplegine CP. Dalyviai ir metodai. Šiame tyrime dalyvavo iš viso septyniasdešimt penki vaikai su hemiplegine CP, iš jų 31 berniukas ir 44 mergaitės, nuo 7 iki 11 metų amžiaus, abiejų lyčių. Dalyviai atsitiktinai buvo paskirstyti į tris grupes (po 25), A (kontrolinė grupė) ir B, C (tyrimo grupės). Visi vaikai gavo specialiai sukurtas fizioterapijos programas, pagrįstas neurovystymo technika, papildomai balanso ir eisenos treniruočių pratimus A grupei, virtualios realybės mokymus B grupei ir balanso bėgio treniruotes C grupei. Gydomoji programa kiekvienai grupei buvo taikoma tris kartus per savaitę tris iš eilės mėnesius, kiekviena sesija trukdavo vieną valandą. Visi vaikai buvo klinikai ištirti prieš ir po gydymo naudojant HUMAC balanso ir pasvirimo sistemą bei 6 minučių vaikščiojimo testą (6mWT), atitinkamai vertinant balansą ir funkcionalų vaikščiojimo gebėjimą. Rezultatai. Po gydymo visose trijose grupėse buvo pastebėtas reikšmingas balanso ir 6MWT pagerėjimas, palyginti su pradiniais rezultatais (p < 0.001). Be to, B ir C grupių matuojami kintamieji parodė žymų pagerėjimą, palyginti su A grupės kintamaisiais (p < 0.01), o tarp B ir C grupių reikšmingų skirtumų nebuvo (p > 0.05). Išvados. Virtuali realybė ir balanso bėgio treniruotės veiksmingai įtakoja balanso ir vaikščiojimo našumo gerinimą.
Raktiniai žodžiai
balanso bėgis, cerebrinė paralyžė, funkcionalus vaikščiojimo gebėjimas, hemiplegija, virtuali realybė
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Sensorynės apdorojimo galimybės, susijusios su motoriniais gebėjimais vaikams, turintiems įvairių tipų cerebrinį paralyžių

Amal Abdelwahab Youssef, Amira Mohamed Eltohamy, Kamal Elsayed Shokry, Engi E.Sarhan, Nesma EM. Barakat

Amal Abdelwahab Youssef, Amira Mohamed Eltohamy, Kamal Elsayed Shokry, Engi E.Sarhan, Nesma EM. Barakat – Sensory processing abilities in relation to motor capabilities in children with different types of cerebral palsy –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(1); 173-181

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG2EF88A7

Santrauka
Fonas ir tikslas: Vaikai, sergantys cerebriniu paralyžiumi, turi jutimo apdorojimo ir motorinių problemų, dėl kurių atsiranda sunki raidos negalia. Šiame tyrime siekėme įvertinti jutimo apdorojimo gebėjimų ir motorinių gebėjimų koreliaciją vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, ir įvertinti, kaip įvairūs cerebrinio paralyžiaus tipai veikia jutimo apdorojimo gebėjimus ir motorinius gebėjimus.
Medžiagos ir metodai: Į tyrimą įtraukta šimtas abiejų lyčių cerebrinio paralyžiaus vaikų, kurių amžius nuo 4 iki 10 metų, pasirinktų iš Kairo universiteto Fizikos terapijos fakulteto pediatrinės reabilitacijos klinikos, atitinkantys įtraukimo kriterijus. Visi vaikai buvo vertinami naudojant trumpąjį sensorinį profilį, skirtą įvertinti sensorinės apdorojimo gebėjimus, Stambiąjį motorinės funkcijos klasifikacijos sistemą, skirtą įvertinti stambiąsias motorines įgūdžius, ir Rankų gebėjimų klasifikacijos sistemą, skirtą įvertinti smulkiąsias motorines įgūdžius.
Rezultatai: Tarp GMFCS, MACS ir SSP bendrojo įvertinimo, taip pat mažos energijos, lietimo jautrumo, skonio bei kvapo jautrumo, judėjimo jautrumo ir mažo atsako ieškant pojūčių, nustatyta reikšminga koreliacija (P ≤ 0.05*). Klausos filtravimo ir vizualinio-auditinio jautrumo su GMFCS ir MACS tarpusavio ryšys nebuvo statistiškai reikšmingas (P = 0.676 ir 0.266 atitinkamai). Skirtingų CP tipų atveju nustatyta statistiškai reikšminga variacija SSP ir motorinio įvertinimo atžvilgiu (P ≤ 0.05*).
Išvada: Tyrimas parodė, kad sensorinės apdorojimo gebėjimų įtaka motoriniams gebėjimams vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, yra reikšminga.
Raktiniai žodžiai:
jutimo apdorojimo gebėjimai, motoriniai gebėjimai, cerebrinis paralyžius
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba