Virtuali realybė prieš balanso bėgį vaikų, sergančių spastine hemiplegine cerebrine paralyže, vaikščiojimo našumui: Atsitiktinis kontroliuojamas palyginamasis tyrimas

Mohanad M. Madboly, Khaled A. Olama, Hamada E. Ayoub, Doha H. Al-Afify, Doaa Saeed, Walaa A. Abd El-Nabie

Mohanad M. Madboly, Khaled A. Olama, Hamada E. Ayoub, Doha H. Al-Afify, Doaa Saeed, Walaa A. Abd El-Nabie – Virtual reality versus balance beam on walking performance in children with spastic hemiplegic cerebral palsy: A randomized controlled comparative trial –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(1); 222-228

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG2EF8E30

Santrauka
Įvadas. Virtuali realybė ir balanso bėgis plačiai pripažįstami kaip labai sėkmingas metodas, skirtas gerinti balansą bei vaikščiojimo našumą tarp vaikų, sergančių hemiplegine cerebrine paralyže (CP). Tikslas. Šio tyrimo tikslas buvo palyginti virtualios realybės ir balanso bėgio poveikį vaikščiojimo našumui (balansui ir funkcinei vaikščiojimo gebėjimui) vaikams, sergantiems hemiplegine CP. Dalyviai ir metodai. Šiame tyrime dalyvavo iš viso septyniasdešimt penki vaikai su hemiplegine CP, iš jų 31 berniukas ir 44 mergaitės, nuo 7 iki 11 metų amžiaus, abiejų lyčių. Dalyviai atsitiktinai buvo paskirstyti į tris grupes (po 25), A (kontrolinė grupė) ir B, C (tyrimo grupės). Visi vaikai gavo specialiai sukurtas fizioterapijos programas, pagrįstas neurovystymo technika, papildomai balanso ir eisenos treniruočių pratimus A grupei, virtualios realybės mokymus B grupei ir balanso bėgio treniruotes C grupei. Gydomoji programa kiekvienai grupei buvo taikoma tris kartus per savaitę tris iš eilės mėnesius, kiekviena sesija trukdavo vieną valandą. Visi vaikai buvo klinikai ištirti prieš ir po gydymo naudojant HUMAC balanso ir pasvirimo sistemą bei 6 minučių vaikščiojimo testą (6mWT), atitinkamai vertinant balansą ir funkcionalų vaikščiojimo gebėjimą. Rezultatai. Po gydymo visose trijose grupėse buvo pastebėtas reikšmingas balanso ir 6MWT pagerėjimas, palyginti su pradiniais rezultatais (p < 0.001). Be to, B ir C grupių matuojami kintamieji parodė žymų pagerėjimą, palyginti su A grupės kintamaisiais (p < 0.01), o tarp B ir C grupių reikšmingų skirtumų nebuvo (p > 0.05). Išvados. Virtuali realybė ir balanso bėgio treniruotės veiksmingai įtakoja balanso ir vaikščiojimo našumo gerinimą.
Raktiniai žodžiai
balanso bėgis, cerebrinė paralyžė, funkcionalus vaikščiojimo gebėjimas, hemiplegija, virtuali realybė
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Sensorynės apdorojimo galimybės, susijusios su motoriniais gebėjimais vaikams, turintiems įvairių tipų cerebrinį paralyžių

Amal Abdelwahab Youssef, Amira Mohamed Eltohamy, Kamal Elsayed Shokry, Engi E.Sarhan, Nesma EM. Barakat

Amal Abdelwahab Youssef, Amira Mohamed Eltohamy, Kamal Elsayed Shokry, Engi E.Sarhan, Nesma EM. Barakat – Sensory processing abilities in relation to motor capabilities in children with different types of cerebral palsy –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(1); 173-181

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG2EF88A7

Santrauka
Fonas ir tikslas: Vaikai, sergantys cerebriniu paralyžiumi, turi jutimo apdorojimo ir motorinių problemų, dėl kurių atsiranda sunki raidos negalia. Šiame tyrime siekėme įvertinti jutimo apdorojimo gebėjimų ir motorinių gebėjimų koreliaciją vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, ir įvertinti, kaip įvairūs cerebrinio paralyžiaus tipai veikia jutimo apdorojimo gebėjimus ir motorinius gebėjimus.
Medžiagos ir metodai: Į tyrimą įtraukta šimtas abiejų lyčių cerebrinio paralyžiaus vaikų, kurių amžius nuo 4 iki 10 metų, pasirinktų iš Kairo universiteto Fizikos terapijos fakulteto pediatrinės reabilitacijos klinikos, atitinkantys įtraukimo kriterijus. Visi vaikai buvo vertinami naudojant trumpąjį sensorinį profilį, skirtą įvertinti sensorinės apdorojimo gebėjimus, Stambiąjį motorinės funkcijos klasifikacijos sistemą, skirtą įvertinti stambiąsias motorines įgūdžius, ir Rankų gebėjimų klasifikacijos sistemą, skirtą įvertinti smulkiąsias motorines įgūdžius.
Rezultatai: Tarp GMFCS, MACS ir SSP bendrojo įvertinimo, taip pat mažos energijos, lietimo jautrumo, skonio bei kvapo jautrumo, judėjimo jautrumo ir mažo atsako ieškant pojūčių, nustatyta reikšminga koreliacija (P ≤ 0.05*). Klausos filtravimo ir vizualinio-auditinio jautrumo su GMFCS ir MACS tarpusavio ryšys nebuvo statistiškai reikšmingas (P = 0.676 ir 0.266 atitinkamai). Skirtingų CP tipų atveju nustatyta statistiškai reikšminga variacija SSP ir motorinio įvertinimo atžvilgiu (P ≤ 0.05*).
Išvada: Tyrimas parodė, kad sensorinės apdorojimo gebėjimų įtaka motoriniams gebėjimams vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, yra reikšminga.
Raktiniai žodžiai:
jutimo apdorojimo gebėjimai, motoriniai gebėjimai, cerebrinis paralyžius
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Rankų raumenų gebėjimų pagerėjimas po 6 savaičių pratimų su teniso kamuoliuku vaikams, sergantiems spastine cerebrine paralyže

Irmantara Subagio, Nengteng Manik, Rahmat Putra Perdana, Putra Sastaman B, Erna Yantiningsih, Raja Mohammed Firhad Raja Azidin, Slamet Raharjo

 

Irmantara Subagio, Nengteng Manik, Rahmat Putra Perdana, Putra Sastaman B, Erna Yantiningsih, Raja Mohammed Firhad Raja Azidin, Slamet Raharjo – Improved hand muscle ability after 6 weeks of squeezing a tennis ball exercise in children with spastic cerebral palsy –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(1); 73-77

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG2EF8753

Santrauka
Vaikai, sergantys cerebrine paralyže, paprastai yra mažiau fiziškai tinkami lyginant su tipiškai besivystančiais bendraamžiais. Tai daugiausia dėl to, kad vaikystėje trūksta fizinės veiklos ir mankštos. Jei paaugliai ir suaugusieji, sergantys cerebrine paralyže, negaus pakankamai mankštos, tai gali lemti sumažėjusią judrumą ir fizinę būklę. Labai svarbu pradėti gydymą nuo cerebrinės paralyžės, kai vaikas dar jaunas. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti, kaip vaikai, sergantys spastine cerebrine paralyže, gali gauti naudos stiprindami savo rankų raumenų funkcijas spaudžiant kempinės teniso kamuoliuką atliekant rankų stiprinimo pratimus. Tyrimas įgyvendino tikrąjį eksperimentinį dizainą su prieš ir po testo kontrolinės grupės. Ši metodologija leido atlikti griežtą ir sistemingą tyrimą, užtikrinant patikimus ir validžius rezultatus. Tyrime dalyvavo dvylika 15 iki 17 metų amžiaus berniukų, kuriems visiems buvo diagnozuota spastinė cerebrinė paralyžė, dalyvavę kempinės teniso kamuoliuko gniaužymo pratimuose kaip intervencijos programos dalis. 30 minučių trukmės kempinės teniso kamuoliuko spaudimo pratimas apima 4-6 serijas po 15-20 kartų su 30 sekundžių pasyviomis pertraukėlėmis. Nustatyta programa reikalauja atlikti pratimą keturis kartus per savaitę šešias savaites. Prieš ir po intervencijos buvo naudojamas Rankų Spaudos Dinamometras, kad būtų įvertinta vaikų, sergančių spastine cerebrine paralyže, rankų raumenų jėga. Duomenų analizės technikos buvo taikytos naudojant nepriklausomų imčių t-testą su 5% reikšmingumo lygiu. Rezultatai parodė, kad po intervencijos dešinės rankos vidutinė raumenų jėga tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupės (4,36 ± 1,35 kg prieš 34,16 ± 3,34 kg (p = 0,000)), kairės rankos vidutinė raumenų jėga po intervencijos tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupės (2,31 ± 0,49 kg prieš 30,18 ± 2,08 kg (p = 0,000)). Tyrimo išvados rodo, kad dažnai atliekant teniso kamuoliuko gniaužymo pratimus, vykdomus keturis kartus per savaitę šešių savaičių laikotarpiu, gali būti pasiektas pastebimas pagerėjimas vaikų, diagnozuotų su spastine cerebrine paralyže, rankų raumenų funkcionalume. Tyrimo rezultatai rodo, kad įtraukiant šias veiklas į gydymo procedūras, gali būti teikiama reikšminga nauda asmenims, sergantiems šia konkrečia liga.
Raktažodžiai
cerebrinė paralyžė, vaikai, spastinis tipas, teniso kamuoliuko pratimai
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba