Tarpkultūrinė adaptacija, patikimumas ir validumas Tamilų kalbos versijoje Kritimo Efektyvumo Skalės – Tarptautinės senyvo amžiaus Indijos gyventojams

Sivakumar Ramachandran, Nandini Rajan

Sivakumar Ramachandran, Nandini Rajan – Cross-cultural adaptation, validity and reliability of the Tamil version of the Falls-Efficacy Scale – International in Indian elderly population –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(1); 187-191

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG2EF86RB

Santrauka
Įvadas. Kritimo Efektyvumo Skalė – Tarptautinė (FES-I) yra validumo ir patikimumo priemonė, naudojama įvertinti kritimo baimę. Tačiau svarbu pažymėti, kad šiuo metu FES-I nėra prieinama tamilų kalba. Todėl šio tyrimo tikslas buvo kultūriškai pritaikyti šią priemonę tamilų kalbai ir vėliau išbandyti išverstos versijos validumą bei patikimumą.
Metodai. Pradinė FES-I anglų kalbos versija buvo išversta pagal ProFaNE nustatytą protokolą. Tamilų kalbos versija, FES-I (T), buvo duota 81 vyresnio amžiaus tamilų kalbą mokančiam dalyviui. Atlikta statistinė analizė, palyginant grupes pagal amžių, lytį, kritimo baimę ir kritimo istoriją. FES-I (T) validumas buvo įvertintas, palyginant jos rezultatus su TUG testu ir SPPB. FES-I (T) patikimumas buvo įvertintas naudojant klasės viduje koreliacijos koeficientą.
Rezultatai. Bendri FES-I (T) gauti rezultatai parodė teigiamą koreliaciją su TUG testo gautais rezultatais (rs = 0.584), o su SPPB gautais rezultatais – neigiamą koreliaciją (rs = −0.619, p reikšmė < 0.001). Be to, FES-I (T) testo-pakartotinio testo patikimumas buvo puikus, bendrojo balo klasės viduje koreliacijos koeficiento vertė buvo 0.99.
Išvada. Remiantis šio tyrimo radiniais, galima daryti išvadą, kad FES-I (T) yra vertingas įrankis, kuris gali būti veiksmingai naudojamas tiek kliniškoje praktikoje, tiek moksliniuose tyrimuose tamilų kalba kalbančių vyresnio amžiaus asmenų kritimo baimės įvertinimui.
Raktiniai žodžiai
kritimo efektyvumas, senyvo amžiaus asmenys, tamilų kalba
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Virtualioje aplinkoje sustiprinto grįžtamojo ryšio efektyvumas aukštutinės galūnės reabilitacijoje po ūminio insulto

Hemayuthika Loganathan, Rajeswari Muthusamy, Sivakumar Ramachandran

Hemayuthika Loganathan, Rajeswari Muthusamy, Sivakumar Ramachandran – Effectiveness of reinforced feedback in virtual environment for upper limb rehabilitation in acute stroke –  Fizjoterapia Polska 2024; 24(1); 146-153

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG2EF8k5q

Santrauka
Įvadas. Motoriniai sutrikimai po insulto sukelia viršutinės galūnės funkcijos netekimą, kuris dažnai yra ilgalaikis ir sukelia negalią. Sustiprintas grįžtamasis ryšys virtualioje aplinkoje (SGRVA) gali aktyvuoti veidrodinių neuronų sistemas, kurios yra skatinamos stebint veiksmus ir vykdant juos. Šis tyrimas siekia įvertinti parezinės viršutinės galūnės proksimalinių raumenų aktyvaciją po SGRVA treniruočių.
Metodologija. Tyrime dalyvavo 24 insulto pacientai, 12 kontrolinėje grupėje gavo specifinį sutrikimui pritaikytą treniruotę, o 12 eksperimentinėje grupėje gavo SGRVA treniruotes naudojant „Oculus Quest 2“ papildomai prie sutrikimui specifinės pratimų treniruotės. Abiejose grupėse buvo užregistruoti pažeistos viršutinės galūnės pečių raumenų paviršiniai elektromiogramos (PEMG) duomenys. Rankos motorinis atsigavimas buvo įvertintas naudojant Chedoke – McMaster insulto vertinimo skalę (CMSA).
Rezultatai. Grupėje buvo naudojamas porinis t-testas rezultatams analizuoti, kuris parodė abiejų grupių pagerėjimą, o grupių tarpusavio rezultatus testavo neporinis t-testas, kuriame SGRVA grupė parodė reikšmingą vidutinio raumenų aktyvumo priekiniame deltoido, viduriniame deltoido ir CMSA įvertinimuose pagerėjimą, palyginti su kontroline grupe (p < 0,005*).
Išvada. Šio tyrimo rezultatai parodė SGRVA naudingumą viršutinės galūnės treniruotėse, kuris pasireiškė raumenų aktyvacijos PEMG duomenyse ir rankos atsigavimo CMSA įvertinimuose pagerėjimu. SGRVA treniruotės yra saugi ir plačiai priimtina efektyvi intervencija ūminio insulto reabilitacijoje, kuri gali tapti sėkminga ankstyvos funkcijos atkūrimo intervencija.
Raktažodžiai
viršutinės galūnės disfunkcija, ūmus insultas, virtuali realybė, vizualinis atsiliepimas, PEMG
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Funkcinės nuosavybės jausmo analizė apatiniuose galūnėse tarp jaunesnių ir vyresnių suaugusių žmonių

Ravi Shankar, Sivakumar Ramachandran, Radhika CM, Parthiban P

 

Ravi Shankar, Sivakumar Ramachandran, Radhika CM, Parthiban P – Analysis of functional prorpioception in lower limb among younger and older adults. Fizjoterapia Polska 2023; 23(4); 170-174

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG20A7jK

Santrauka
Įvadas. Nuosavybės jausmas yra vidaus jausmas, padedantis asmeniui išmokti motorinį užduotį ir ją atlikti sklandžiai. Paprastai nuosavybės jausmo deficitą galima ištirti matuojant sąnario ar galūnės erdvinės padėties paklaidų laipsnį. Dauguma matavimų naudoja vieno sąnario judesį, o kartais laboratorinėje aplinkoje naudojama aukštos technologijos priemonės daugiaregio judesių bandymams. Daugiaregio testavimas gali atspindėti nuosavybės jausmo deficitą funkcinei veiklai. Mes naudojome naują metodą, skirtą nuosavybės jausmui kaip funkcinei veiklai ištirti.
Tikslas. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti jaunesnių ir vyresnių suaugusių žmonių apatinių galūnių funkcinius nuosavybės jausmus.
Metodologija. Trisdešimt septyni jaunesni ir trisdešimt septyni vyresni suaugusieji buvo ištirti apatinių galūnių nuosavybės jausmui atlikti naudojant tikslą pasiekti užduotį. Dalyvis buvo paprašytas prisiversti prie didžiojo piršto uždėti tašką, atveriant akis. Po bandymo jie buvo paprašyti uždaryti akis ir vėl paliesti tašką. Klaidos atstume buvo matuojamos centimetrų skalėje atliekant tris bandymus. Analizei buvo imamas minimalus klaidos dydis.
Rezultatas. Rezultatai rodo, kad vidutinė klaida jaunesniems suaugusiems yra apie 2,6 cm, o vyresniems suaugusiems nuo 5,7 iki 6 cm. Jaunesnių suaugusiųjų atžvilgiu nesiskiria šalis, tačiau vyresnių suaugusiųjų kairėje pusėje klaida šiek tiek didesnė nei dešinėje.
Išvada. Funkcinis nuosavybės jausmas skiriasi tarp jaunesnių ir vyresnių suaugusių žmonių. Daugiaregio nuosavybės jausmas gali suteikti įvairių įžvalgų į asmens sugebėjimą efektyviai naudoti nuosavybės jausmą.
Raktažodžiai
nuosavybės jausmas, daugiaregio testavimas, jaunesni suaugusieji, vyresni suaugusieji
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite nemokamai straipsnį anglų kalba

Hand grip strengthening exercises on fine motor skills in children with autism spectrum disorder

Mohandass G., Rajeswari Muthusamy, Sivakumar Ramachandran


Mohandass G., Rajeswari Muthusamy, Sivakumar Ramachandran – Hand grip strengthening exercises on fine motor skills in children with autism spectrum disorder. Fizjoterapia Polska 2023; 23(1); 134-140

DOI: https://doi.org/10.56984/8ZG07B63F

Abstract
Background. Movement impairments in autism spectrum disorder (ASD) are manifested as both delays and deficits, with delays found in gross motor, fine motor and speech domains and deficits found in coordination, postural control and gait. Functional fine motor task is dependent on hand grip strength (HGS) which is found to be decreased. Therapeutic strategies focus primarily on sensory integration issues but HGS is not comprehensively addressed in improving fine motor skills (FMS).
Objective. The aim of the study was to analyse the effect of hand grip strengthening exercises on improving FMS in children with ASD.
Materials and Methods. This interventional study was carried out in 27 children with ASD who were recruited from Vidya sudha – Centre for children with special needs. After including in the study, level of FMS was assessed by Peabody Developmental Motor Scale (PDMS-2) and HGS was quantified with Martin Vigorimeter. Control group received conventional therapy and Intervention group received hand grip strengthening exercises along with routine therapy for duration of 6 weeks and HGS and level of FMS were reassessed with same outcome measures.
Results. Paired t test showed statistically significant change of HGS in Intervention group and FMS of both the group with p < 0.05. Unpaired t test showed statistically significant change of HGS and FMS with p < 0.05 in Interventional group compared to control group.
Conclusion. Hand grip strengthening exercises improves the HGS and has positive effect on FMS which can be included in the standard plan of care in rehabilitating children with ASD.
Keywords
motor impairments, fine motor skills, hand grip strength, Peabody Developmental Motor Scales, Martin Vigorimeter
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite straipsnį anglų kalba nemokamai

Development of a functional training protocol to improve lower limb motor recovery in early sub-acute stroke patients

Meenakshi Jharbade, Sivakumar Ramachandran, Shankar V, John M Solomon


Meenakshi Jharbade, Sivakumar Ramachandran, Shankar V, John M Solomon – Development of a functional training protocol to improve lower limb motor recovery in early sub-acute stroke patients. Fizjoterapia Polska 2022; 22(1); 234-239

Streszczenie
Abstract
Background. Functional training is a common intervention practiced in stroke rehabilitation. The efficacy of lower limb functional training to improve functions has been widely tested in patients with chronic stroke. Improvement in function generally does not reflect changes in motor recovery. The effect of this training on motor recovery has been less explored. Moreover, a standard protocol for lower limb functional training is elusive in literature.
Aim. To develop an intervention protocol of functional training for lower extremity to improve motor recovery and functions in acute and early subacute stroke patients.
Methods. Study was conducted in two phases. First phase involved literature review to identify the components for functional training for lower extremity in patients with stroke. Second phase involved two rounds of Delphi survey to design an intervention protocol. First round of Delphi survey was conducted to identify the functions of lower extremity that can be used as components of training and second round was conducted to receive the consensus on activities of lower extremity which can be practiced in acute and early subacute stroke patients.
Results. Functions of lower extremity and exercises of functional training which received consensus of atleast 70% and above in Delphi survey are selected to design the protocol. Weight-bearing, postural control, sit to stand, stepping, walking, standing, manipulation function was selected to design activities for functional training.
Conclusion. A Functional training protocol was developed with activities for weight bearing, postural control, manipulation and walking function.
Key words:
stroke, physiotherapy, functional training, rehabilitation, task oriented exercise
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite straipsnį anglų kalba nemokamai

Comparison of visual and goniometric assessment and analysis of inter observer difference in assessing amiel tison angles in high risk infants

K. P. Rupasree, Rajeswari Muthusamy, Sivakumar Ramachandran, C.Arockia Pramila, N. Udayakumar

K. P. Rupasree, Rajeswari Muthusamy, Sivakumar Ramachandran, C.Arockia Pramila, N. Udayakumar – Comparison of visual and goniometric assessment and analysis of inter observer difference in assessing amiel tison angles in high risk infants. Fizjoterapia Polska 2022; 22(1); 38-42

Abstract
Background. High risk infants (HRI) are more vulnerable for neurodevelopmental delay and require periodic developmental assessment at first year of life to prevent and identify the neuromotor deficit at an early age. Clinically visual method is widely followed in evaluating muscle tone using Amiel tison angles (ATA) in HRI but erroneous interpretation of ATA might have consequences in identification and management of subtle tonal deviation. This study intends compare the visual and Goniometric assessment and inter observer difference in the assessment of muscle tone using ATA in HRI.
Methods. 37 HRI who met the inclusion criteria were included and two Physiotherapists with similar qualifications who work in the area of paediatrics participated in the study. The first assessor assessed the ATA visually followed by Goniometric assessment which was followed by visual assessment of ATA by the second assessor.
Results. Unpaired t test was used to compare the difference between goniometric and visual assessment which showed statistically significant difference with p < 0.05. Intraclass correlation coefficient test was used to analyse the inter observer difference. Adductor and Heel to ear angles showed an excellent correlation and popliteal angle showed good correlation with ICC value of 0.97, 0.91and 0.79 respectively.
Conclusion. The result shows that interobserver difference of visual assessment is acceptable but emphasizes that the assessor should gain experience in visually assessing the angles trained initially by using goniometer to prevent erroneous interpretation which could reduce the difference between visual and goniometric estimates in the later stage.
Key words:
high risk infants, amiel tison angle, visual assessment, inter observer difference
Pobierz/Download/下載/Cкачиваете Atsisiųskite straipsnį anglų kalba nemokamai